Nacionaliniame vėžio institute atlikta unikali operacija: po siūlę grąžino gyvenimą stemplės vėžiu sergančiai pacientei

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Pasikalbėkime

Gydytojas krūtinės chirurgas Arnoldas Krasauskas

Pirmą kartą Lietuvoje Nacionalinio vėžio instituto (NVI) krūtinės chirurgai pacientei susiuvo trachėjos plyšimą per endoskopą. „Ryžomės atlikti tai, ko niekas nėra daręs ne tik Lietuvoje – iš vidaus susiuvome skersinį trachėjos plyšimą, – sako NVI pavaduotojas klinikai krūtinės chirurgas prof. Saulius Cicėnas. – Įvertinę grėsmes pacientės gyvybei, išanalizavę pasaulinę įprastai siūlomo gydymo praktiką ir jo komplikacijų keliamas grėsmes, įvertinę mūsų NVI krūtinės chirurgų patirtį ir profesinius pajėgumus, suteikėme visaverčio gyvenimo galimybę mūsų pacientei.“

Sunku patikėti, kad jaunatviškai atrodanti, puikiai nusiteikusi 74 m. Rokiškio gyventoja NVI klinikoje su pertraukomis gydėsi daugiau nei 10 mėnesių. „Visus tuos mėnesius negalėjau nei gerti, nei valgyti, labai kosėjau, – šypsosi moteris. – Maitinausi tik per lašinę, o maitinamasis mišinys laša labai ilgai. Paskui išmokau su stovu pavaikščioti. Esu labai dėkinga visam skyriaus personalui, visiems mane gydžiusiems daktarams. Labai mandagūs visi, ir paguosti, ir padėti moka. Daugiausia draugauju su nuostabiu gydytoju Arnoldu Krasausku – jis taip atkakliai siekė, kad galėčiau gyventi normalaus žmogaus gyvenimą. Tikiu, kad po truputį viskas „atsistos į savo vietas“. Didžiausias džiaugsmas – jau galiu valgyti pati. Po truputį – po kąsnelį, po gurkšnelį.“

„Svarbiausias mūsų tikslas buvo atstatyti natūralias organizmo funkcijas, t.y. kad pacientė galėtų pati valgyti. Bendram tikslui pasiekti suderintas krūtinės chirurgijos, anesteziologijos, operacinių, reanimacijos ir endoskopijų skyrių komandos darbas buvo atliktas sklandžiai: pacientė per visą gydymo laikotarpį buvo intensyviai ir profesionaliai slaugoma, gavo visavertę ir subalansuotą specialią mitybą per vamzdelį plonojoje žarnoje – taip buvo užtikrintas reikiamas baltymų, energinių medžiagų ir mikroelementų kiekis organizme. Tai – specialūs mišiniai paraenteriniam ir enteriniam maitinimui, sukurti negalintiems natūraliai maitintis pacientams, kurie gydosi ne tik mūsų įstaigoje“, – sako prof. S. Cicėnas.

Sėkmingai atlikti ilgi ir sudėtingi gydymo etapai

Pacientė NVI buvo pradėta gydyti dėl stemplės vėžio praėjusių metų balandžio mėnesį. „Džiugu, kad ji viena iš nedaugelio stemplės vėžiu sergančių pacientų, kuriai buvo diagnozuotas pirmos stadijos navikas. Po ištyrimo buvo atlikta tipinė stemplės su augliu pašalinimo operacija, o stemplė buvo suformuota iš dalies skrandžio. Dėl fiziologinių organizmo savybių, o tai pasitaiko neretai, jungties vietoje susiformavo nepakankamumas, vystėsi pleuros ir tarpuplaučio pūlingas uždegimas. Reikėjo gelbėti pacientę dėl sparčiai blogėjančios būklės. Nusprendėme nešalinti likusios stemplės ir skrandžio, o į jungties vietą, kur buvo defektas, įstatyti stentą – specialų išsiplečiantį vamzdelį, skirtą stemplės praeinamumui užtikrinti. Pacientei buvo taikomas intensyvus priešuždegiminis gydymas, jungties defektas užgijo ir moteris išleista namo. Praėjus nedaug laiko ir nesulaukus planuoto kito gydymo etapo, susidarė skersinis plyšys trachėjoje ir stemplėje. Tai labai sudėtinga situacija, nes vystosi ūmios grėsmingos springimo komplikacijos“, – pasakoja apie gydymo etapus NVI krūtinės chirurgas Arnoldas Krasauskas.

Uždaryti susidariusį trachėjos ir stemplės defektą atveriant krūtinės ląstą nebuvo galimybių dėl sunkios pacientės būklės ir sudėtingos didelės apimties operacijos keliamų komplikacijų. Pakartotinis stemplės stentavimas ir aspiracinės kempinės panaudojimas leido pagerinti pacientės būklę, tačiau negalėjo padėti defekto sulipimui. NVI krūtinės chirurgams kilo mintis pabandyti atlikti tai, ko niekas nėra daręs – susiūti trachėją iš vidaus. Jau po to, kai chirurgai sėkmingai atliko operaciją, literatūroje rado tik du panašius aprašytus atvejus, atliktus Italijoje.

„Aptarę klinikinę situaciją, atmetėme nuo senų laikų vyravusią nuostatą, jog taip susiuvant trachėją ji vis tiek nesugis dėl infekcijos. Pasirinkimo neturėjome, todėl gelbėjome ne tik žmogaus gyvenimo kokybę, bet ir gyvybę. Neįprastam būdui naudojome specialią įrangą – endoskopinei ir endobronchinei chirurgijai skirtus ilgesnius instrumentus. Endobronchiškai, kartais kontroliuojant endoskopu iš stemplės, per kelis kartus, metodiškai siaurindami plyšį, siuvome. Nesusiuvome iš karto, nes vengėme stipraus tempimo, vienas kitas siūlas išsirėžė – stebėjome tai ir, palaipsniui siaurindami, užvėrėme plyšį. Tam, kad defekto kraštai geriau liptų, reikėjo nuolatos juos atnaujinti, nes skrandžio turinio veikiami jie gana greitai pasidengdavo epiteliu, kuris neleidžia sugyti“, – pasakoja gydytojas A. Krasauskas.

Pacientės būklę blogino nuolatiniai skrandžio turinio su tulžimi užpylimai į trachėją. Tai blogino pacientės kvėpavimo funkciją, vystėsi paūmėjantys plaučių uždegimai. Pasak gydytojo A. Krasausko, pavyko sėkmingai pagydyti visas komplikacijas: plaučių uždegimą, sepsį ir išvengti pūlinių susidarymo bei organų funkcijos praradimų.

Rėmuo buvo rimtos ligos pradžia

Į klausimą, kokia liga serga, pacientė atsako, jog jai nustatyta stemplės papiloma. „Kai išoperavo, daktaras pasakė, kad piktybinės ląstelės iš naviko niekur nenukeliavo, medikamentinio priešvėžinio gydymo negavau. Buvo pirma stadija, tada labai džiaugiausi. Tačiau manęs laukė dar labai ilgas kelias – buvo labai sunkių etapų, kai labai kosėjau, negalėjau nei gerti, nei valgyti. Gydytojai vienoje vietoje uždaro skylę, o ji kitoje vietoje atsidaro“, – apie ilgą gydymą pasakojo besiruošianti namo moteris.

Viskas prasidėjo nuo rėmens, ilgą laiką kankinusio moterį. „Nuėjau į vaistinę, paaiškinau, koks negalavimas, man davė tablečių ir pasakė, jeigu nepraeis, kai išgersite šitą kursą, kreipkitės į gydytojus. Kol gėriau buvo neblogai, bet nepraėjo. Nuėjau pas gydytoją, kuri mane nusiuntė gastroskopijai. Kai atliko šį tyrimą, pasakė, kad stemplėje yra nykščio dydžio papiloma. Paėmė mėginuką, nusiuntė į Panevėžį, laukėme atsakymo. Panevėžio specialistai atsakė, jog yra „piktų ląstelių“. Tada davė siuntimą į Nacionalinį vėžio institutą. Gana greitai apsisukau – per dvi savaites gavau konsultaciją NVI, o dar po savaitės jau gulėjau skyriuje“, – išsamiai pasakoja savo ligos istoriją pašnekovė.

„COVID-19 jau buvo, bet karantino – dar ne. Vyras atvažiuodavo, lankė mane čia palatoje, o po to, kai prasidėjo karantinas, porą mėnesių nesimatėme. Norėčiau į NVI grįžti tik profilaktiškai tikrintis. Tikiu, kad taip ir bus. Namie laukia vyras, marti su anūkais. Anūkai jau suaugę, patys savo vaikučių jau susilaukę. Dukra gyvena už Atlanto, ten – trys anūkai. Gaila, dabar nėra galimybių pasimatyti. Vyras už mane vyresnis, buvau aš visada sveikesnė, bet dabar – jis. Bet esu tikra, kad namuose ir sienos gydo“, – kalbėjo pozityviai nusiteikusi moteris.

Apie stemplės vėžį

Stemplės vėžys yra reta liga: Lietuvoje kasmet nustatoma iki 140 naujų stemplės vėžio atvejų. Vyrai serga 3–4 kartus dažniau negu moterys. Liga dažniau nustatoma 45–70 metų amžiaus žmonėms. „Nustatytas pirmos stadijos stemplės vėžys visada turi geresnę prognozę. Apmaudu, kai atvyksta pacientai, sergantys pažengusiu stemplės vėžiu ir praktiškai neturime galimybės radikaliai gydyti – dauguma pacientų serga 3–4 stadijos navikais. Kreipiasi į gydytojus, kai visiškai nebegali nuryti net skysčių, dūsta, springsta, išsekę, intoksikuoti. Daugėja ligonių, kurių organizmas išsekęs ir apnuodytas išplitusio naviko griuvimo medžiagomis. Daugiausia, ką galime tokiais atvejais padaryti – įstatome stentą į stemplę, kad žmogus galėtų valgyti ir nemirtų iš bado. Arba įstatome maitinimo vamzdelį į skrandį, kai stentas nebegali užtikrinti visavertės mitybos,“ – aiškina gydytojas A. Krasauskas.

NVI specialistas mano, jog žmonės labai ilgai kenčia ir nesikreipia į gydytojus dažniausiai dėl to, kad bijo. „Daugelis iš jų – vyrai. Dažniausiai – vyresnio amžiaus. Jaunesnio amžiaus vyrai neretai kreipiasi parvykę iš užsienio, kai pamatę, kiek kainuoja gydymas, skubiai grįžta namo. Kita vertus, karantinas tikrai uždarė žmones namuose. Žmonės klaidingai mano, kad iki šeimos gydytojos nenueisi, o ką jau šnekėti apie nuvažiavimą iki NVI. Kreipiamasi, kai jau yra labai negerai. Mūsų pacientė pasakojo, kad ilgai nepraėjęs rėmuo ją atvedė pas gydytoją. Tai vienas iš požymių, kai sutrikusi skrandžio stemplės rauko funkcija, nes ten vystosi vėžys. Prašome visus kreiptis į gydytojus tada, kai pradedate jausti neįprastus, ilgai nepraeinančius simptomus, nes ir gydytojas nori pasakyti gerą žinią – kad tai, pavyzdžiui, funkcinis sutrikimas arba ligos pradžia, kurią galima gydyti ir išgydyti. NVI dirba speciali multidisciplininė komanda stemplės vėžio gydymui ir rekonstrukcijai“, – sako gydytojas A. Krasauskas.

 

Parašykite mums

Rekvizitai

VŠĮ Viktorijos leidyba

Įmonės kodas : 125011888

redaktorius@onkologopuslapiai.lt