Nemaža darbo dalis tenka bendravimui su pacientu: visada stengiuosi rasti laiko pokalbiui, sako gydytojas radiologas Irvinas Muliuolis

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Pasikalbėkime

2026-07-23

Gydytojas radiologas Irvinas Muliuolis

Šiais technologijų laikais medicina tarsi netenka savo svarbiausios dalies – išskirtinio gydytojo vaidmens. Laikas, skirtas pacientui konsultuoti ar procedūrai atlikti, sumažėjęs iki kelių dešimčių minučių. Ar tai daug, ar ženkliai per mažai? Ar gali gydytojas per tokį trumpą laiką profesionaliai atlikti savo pareigą? Ar gali atsirasti paciento pasitikėjimas gydytoju? Pasirodo, gali – pacientės pasakojimas paskatino paprašyti gydytoją radiologą Irviną Muliuolį išsamiau pasikalbėti apie gydytojo radiologo darbo svarbą.

„Kai dar nesi sulaukusi penkiasdešimties, kai dar ne visi vaikai užaugę ir tapę savarankiški ir kai per kelis mėnesius, kol vienas po kito atliekami tyrimai, vis mažiau lieka tikimybės išgirsti „ne, jums ne vėžys“, galvoje sukasi daugybė minčių, ieškai ir randi daug įvairios informacijos. Supranti, kad prieš akis – sudėtingas etapas. Kaip reikės susigaudyti?

Ir štai, atliekant vieną iš paskutinių tyrimų, patenku pas gydytoją radiologą, jauną, labai rimtą ir įtaigų. Tikrai nesitikėjau pokalbio, bet jo pasakyti žodžiai tarsi koks magiškas užkalbėjimas dar ilgai skambėjo mano galvoje. „Tik nesugalvokite pasukti alternatyviais savigydos keliais, vartoti žoleles ar grybus. Apsidairykite aplink. Šiame didžiuliame klinikų pastate dirba įvairių specialybių gydytojai, daug metų mokęsi medicinos, per dešimtmečius sukaupę labai didelės patirties. Pasitikėkite mumis visais ir šiuolaikine medicina. Mes tikrai daug galime.“

Man labai palengvėjo ir viskas tapo aišku – prieš akis gydymosi kelias, kurį susikaupus teks nueiti. Taip, informacijos jau buvau prisikaupusi ir nori nenori buvo kilę visokių minčių apie alternatyvas… Koks puikus gydytojas! Buvau jam širdyje labai dėkinga“ , – pasakoja Jovita T. (vardas pakeistas).

Kalbamės su Nacionalinio vėžio centro Diagnostinės onkologijos centro gydytoju radiologu Irvinu Muliuoliu. 

 Šių laikų medicinoje gydytojų specializacijos, viena vertus, gilina specialistų kompetencijas, kita vertus – pacientas nebeturi savo gydytojo, to, su kuriuo galima tartis, šnekėtis. To, kuriuo gali pasitikėti. Gydymosi kelyje pacientas gydytojų mato nemažai. Kaip Jūs matote šią situaciją? Ar tai yra gerai ar nelabai, ar tiesiog taip yra?

Iš tiesų galima sutikti, kad šiandieninėje medicinoje komunikacija ir gydytojo bendradarbiavimas su  pacientu neretai tampa sudėtingesni. Anksčiau vyravo požiūris, kad „gydytojas žino geriausiai“, o paciento vaidmuo buvo gana pasyvus. Šiuo metu vis labiau siekiama partnerystės modelio, gydytojas turėtų išsamiai paaiškinti situaciją, pristatyti galimus gydymo būdus ir kartu su pacientu priimti tinkamiausią sprendimą.

Vis dėlto praktikoje ši sistema dar nėra tobula. Pasitaiko atvejų, kai gydytojai specialistai neskiria pakankamai laiko pokalbiui su pacientu, ne visada stengiasi informaciją pateikti aiškiai ir suprantamai. Tokiose situacijose pacientas gali pasijusti paliktas vienas su savo problema, stokoti aiškumo ir saugumo jausmo. Tuomet papildomas paaiškinimas ir emocinis palaikymas dažnai tenka šeimos gydytojui, kuris tampa tarsi tarpininku tarp skirtingų specialistų išvadų.

Mano specialybėje tai labai gerai atsiskleidžia. Neretai pokalbis su pacientu po atlikto echoskopinio tyrimo užtrunka tiek pat ar net ilgiau nei pats tyrimas. Sąmoningai stengiuosi ne tik pateikti išvadas, bet ir parodyti vaizdus, paaiškinti radinius, aptarti tolesnius žingsnius. Žinoma, būtų paprasčiau apsiriboti formalia pastaba, kad viską pakomentuos gydantis ar šeimos gydytojas, tačiau, mano įsitikinimu, toks požiūris mažina paslaugos kokybę ir nekuria pasitikėjimo.

Kita svarbi problema gali būti vadinamasis „sugedusio telefono“ principas. Nors pacientai gali laisvai rinktis gydymo įstaigas, kas savaime yra teigiamas dalykas, tačiau lankantis pas skirtingus specialistus ir atliekant tyrimus skirtingose vietose dažnai prarandamas bendras ligos vaizdas. Informacija išsiskaido, ne visada yra tinkamai perduodama, todėl tampa sudėtingiau greitai ir nuosekliai priimti optimalų sprendimą dėl gydymo.

Onkologinėje klinikoje diagnostika tikrai užtrunka ne vieną savaitę – atliekami įvairūs tyrimai, ypač nustatant diagnozę pirmą kartą. Pacientas susitinka dažniausiai ne su vienu specialistu.  Kaip Jūs susitinkate su pacientu?

Dažniausiai paciento gydymo kelyje esu trumpa grandis, nes su pacientu susitinku konkrečiam tikslui – atlikti diagnostinį tyrimą arba intervencinę procedūrą, pavyzdžiui, biopsiją.

Nors šis susitikimas paprastai nėra ilgas ar tęstinis, jis reikšmingas, nes būtent šiuo etapu gaunami duomenys, kurie vėliau padeda gydančiam gydytojui nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamiausią gydymą.

Gydytojas radiologas – tai ta specialybė, kurią jauni medikai renkasi kartais ir dėl to, kad nereikia susitikti su pacientu. Tradiciškai suvokiamas gydytojas sunkiai įsivaizduojamas be kontakto su pacientu… Kodėl Jūs pasirinkote radiologiją?

Radiologiją pasirinkau todėl, kad ši specialybė suteikia galimybę ieškoti atsakymų tarsi detektyvui, iš daugybės smulkių detalių sudėlioti bendrą vaizdą ir pateikti tikslią, pagrįstą išvadą. Tai reikalauja analitinio mąstymo, kruopštumo ir gebėjimo pastebėti net menkiausius pakitimus, kurie gali turėti didelę reikšmę diagnozei.

Taip pat radiologija leidžia prisidėti prie paciento emocinės gerovės, pavyzdžiui, atlikus tyrimą galima žmogų nuraminti paaiškinant, kad šiuo metu nerimą keliančių pakitimų nėra. Nors kontaktas su pacientu šioje specialybėje ne visada nuolatinis, jis vis tiek gali būti labai svarbus ir prasmingas.

Radiologija yra gana lanksti specialybė, galima rinktis darbą su mažesniu tiesioginiu kontaktu su pacientais, tačiau tam tikrose srityse, pavyzdžiui, atliekant intervencines procedūras ar dirbant krūtų ligų diagnostikoje, bendravimas su pacientu neišvengiamas ir būtinas. Būtent per šias sritis pacientai dažniau tiesiogiai susitinka su gydytoju radiologu.

Tiesa, nemaža dalis pacientų su radiologu „susitinka“ netiesiogiai, skaitydami jų atliktų tyrimų aprašymus. Dėl šios priežasties radiologai dažnai vadinami „gydytojų gydytojais“, nes jų darbas padėti kitų sričių specialistams atsakyti į sudėtingus diagnostinius klausimus ir priimti sprendimus dėl tolesnio paciento gydymo.

Koks gydytojo radiologo vaidmuo paciento kelyje? Jūs – pirmoji stotelė žmogaus kelionėje per ligą. Žinoma, per ilgesnį kelią pacientas gali ir sugrįžti pas tą patį radiologą.

Gydytojo radiologo vaidmuo paciento kelyje svarbus ir daugialypis. Viena pagrindinių funkcijų yra ligų diagnostika, kai, remiantis vaizdiniais tyrimais, nustatomi įvairūs pakitimai ir padedama įvardyti diagnozę.

Ne mažiau svarbus radiologo darbas yra gydymo efektyvumo vertinimas, stebima, kaip organizmas reaguoja į taikomą gydymą, ar liga traukiasi, stabilizuojasi, ar, priešingai, progresuoja. Taip pat radiologija prisideda prie ligų prevencijos, nes kai kurie tyrimai leidžia pakitimus aptikti  ankstyvų stadijų, kai simptomai dar nepasireiškia.

Vis didesnę reikšmę įgauna ir intervencinė radiologija, kuri suteikia galimybę ne tik diagnozuoti, bet ir gydyti ligas. Tai minimaliai invazinės, vaizdais kontroliuojant atliekamos procedūros. Pavyzdžiui, navikų abliacija leidžia sunaikinti auglius taikant aukštą temperatūrą, radiodažnį ir mikrobangas arba šaltį, krioabliaciją, neatliekant atviros chirurginės operacijos.

Be to, radiologai dalyvauja ilgalaikėje pacientų stebėsenoje po gydymo, vertina, ar liga neatsinaujina. Jei ji sugrįžta, labai svarbu tai pastebėti kuo anksčiau, nes ankstyvas atkryčio nustatymas dažnai leidžia greičiau ir efektyviau pradėti pakartotinį gydymą.

Praktikoje tikrai pasitaiko atvejų, kai su pacientu susitinkame dar kartą, ypač onkologinių ligų atvejais, kai pacientams atliekamos skirtingos intervencijos ar jie stebimi dėl gydymo efekto, taip pat po gydymo, vertinant ar liga nesugrįžo, ar neatsirado kitų pakitimų. Vis dėlto tęstinumui didelės įtakos turi pačių pacientų pasirinkimas, nes dalis jų siekia būti stebimi tų pačių specialistų, o kitiems pacientams radiologų kaita nėra prioritetas renkantis laiką procedūrai.

Ar toks pokalbis, apie kurį pasakoja pacientė, yra įprastas Jūsų kasdieniame darbe?

 Be diagnostinių tyrimų atlikimo, nemaža darbo dalis tenka bendravimui su pacientais – reikia juos nuraminti, padrąsinti ir paaiškinti situaciją.

Visada stengiuosi aptarti, kokią informaciją turime konkrečiu momentu, ką ji reiškia ir kodėl vieni ar kiti tolesni žingsniai  reikalingi ar net būtini. Toks aiškus ir atviras pokalbis padeda pacientams geriau suprasti savo situaciją ir sumažina nerimą, kylantį dėl nežinomybės.

Ypač dažnai tokie pašnekesiai vyksta kalbant apie mamografinius tyrimus, aiškinu, kodėl svarbu juos atlikti reguliariai, kokią naudą jie suteikia ankstyvai diagnostikai. Taip pat atsakau į pacientų klausimus apie biopsijas, ar jos tikrai būtinos, ar negali pabloginti būklės. Tokiose situacijose svarbu išsklaidyti abejones ir pagrįstai paaiškinti procedūros reikšmę.

Neabejoju, kad padrąsinti pacientą, kuriam tenka susidurti su ilgu ir nerimą keliančiu onkologinės ligos gydymo keliu, yra kiekvieno Nacionalinio vėžio centro specialisto kasdienio darbo dalis.

Tokie pokalbiai neatsiejami nuo medicininės priežiūros, nes pacientams svarbus ne tik profesionalus gydymas, bet ir emocinis palaikymas. Gydymo procesas dažnai būna sudėtingas, kupinas nežinomybės, todėl nuoširdus, aiškus ir empatiškas bendravimas padeda pacientui jaustis saugiau, labiau pasitikėti gydytojais ir lengviau įveikti visą gydymo kelią.

Ar visada turite laiko ir galimybių  pasakyti tokius svarbius žmogui žodžius, ar tai yra Jūsų, kaip gydytojo, pareiga?

Visada stengiuosi skirti pacientui pakankamai laiko, kad būtų galima atsakyti į visus jam rūpimus klausimus. Nors kasdienė praktika dažnai intensyvi, manau, kad kalbėjimasis yra svarbi gydytojo darbo dalis.

Onkologinė liga ar net jos įtarimas žmogui  ypač sunkus emociškai, todėl labai svarbu suteikti ne tik informaciją, bet ir palaikymą. Tikiu, kad aiškiai ir jautriai paaiškindamas situaciją padedu pacientui geriau susivokti savo jausmuose ir juos priimti.

Dažnai, išgirdę apie galimą vėžį, žmonės pradeda klausti „kodėl man?“, pergalvoja savo praeitį, ieško priežasčių ir kaltina save dėl ankstesnių sprendimų ar gyvenimo būdo. Tokiose situacijose stengiuosi paaiškinti, kad paciento emocijos  natūralios ir suprantamos. Manau, kad net ir trumpas, bet nuoširdus pokalbis bei parodytas dėmesys gali padėti pacientui kitaip pažvelgti į situaciją.

Įveikus pradinį baimės ir liūdesio etapą, pacientui tampa lengviau susitelkti į gydymą ir nusiteikti kovai. Tuomet ir tolesni pokalbiai su gydančiu gydytoju būna konstruktyvesni, pacientas geriau supranta pateikiamą informaciją ir aktyviau įsitraukia į gydymo procesą.

Dėl visų šių priežasčių stengiuosi rasti laiko pokalbiui su pacientu, kalbamės ir procedūros metu. Tačiau reikia suprasti, kad gydytojų darbe būna netikėtumų, sakysim, gali atvažiuoti ūmiai sergantis pacientas, kuriam pagalbos reikia čia ir dabar. Tokiais atvejais svarbi kiekviena minutė,  dėmesys koncentruojamas į pagalbos veiksmus, o išsamesniems pokalbiams nelieka laiko.

Ačiū už pokalbį.