Onkologinio paciento mityba – mitai ir moksliniais tyrimais pagrįsti faktai. Pokalbis su dietologe dr. Rūta Petereit

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos, Praktiniai patarimai

„Sotus alkano neatjaučia. Dažnai sveiki žmonės sprendžia problemą, kaip nepersivalgyti, kaip suštvelninti persivalgymo sukeltus nemalonius pojūčius, kaip atsikratyti priaugtų kilogramų. Deja, dažnas onkologinis pacientas ne tik kad negali persivalgyti, o tiesiog labai nori tiesiog vėl paragauti skanaus maisto…, – pokalbį pradeda LSMU Kauno klinikų dietologė dr. Rūta Petereit. – Kartais išties apmaudu, kad, nepaisant efektyvaus vėžio gydymo, dalis pacientų neišgyvena dėl bendro organizmo išsekimo, kurį dažniausiai sukelia mitybos nepakankamumas. O mitybą sergant vėžiu gaubia daugybė mitų, kurie suklaidina ne vieną pacientą.“  

Kas yra tas mitybos nepakankamumas?

Mitybos nepakankamumas yra liga, kuri vystosi, kai organizmas nepakankamai aprūpinamas maisto medžiagomis (baltymais, riebalais, angliavandeniais) ir reikamu energijos kiekiu. Tai dažna liga tarp onkologinių pacientų. Įvairių šaltinių duomenimis, net iki 80% vėžiu sergančių pacientų nepakanka su maistu gaunamų maistinių medžiagų. Už šių grėsmingų skaičių slepiasi ir kitas keliantis nerimą faktas – apie 30% pacientų gali tiesiog nepakelti skiriamo terapinio gydymo dėl bendro organizmo išsekimo.

Pacientas ar jo artimieji turėtų susirūpinti ir atkreipti dėmesį į mitybą, kai svoris pradeda mažėti be objektyvių priežasčių (nesilaikant dietos, neatsisakius kai kurių maisto produktų, nepadidinus fizinio krūvio). Reikia sunerimti, kai 3 mėnesių laikotarpiu svoris sumažėja bent 5% (pvz., 70 kg sveriantis žmogus per 3 mėnesius neteko 4 kg). Kitas mitybos nepakankamumo signalas – suvalgoma mažiau maisto. Pvz., per 5 dienas suvalgoma tik pusė porcijos, palyginus ją su porcijos dydžiu prieš sutrinkant mitybai.

Kodėl mitybos nepakankamumas yra pavojingas būtent onkologine liga sergančiam pacientui?

„Blogiausia tai, jog trūkstant maistinių medžiagų (ypač baltymų ir riebalų) blogėja priešvėžinio gydymo efektyvumas ir pacientų išgyvenamumas. Taip pat didėja chemoterapijos toksiškumas, netoleruojama reikalinga vaistų ar spindulinės terapijos dozė. Organizme trūkstant baltymų mažėja ir naujų organizmo baltymų gamyba, dėl ko silpnėja imuninė funkcija, sutrinka kraujo komponentų atsikūrimas, silpnėja vaistų efektyvumas, blogai gyja pooperacinės žaizdos. Visa tai daug sąlygoja prastesnę gyvenimo kokybę, atsiranda nuovargis, nerimas, galop prarandamas ir noras pasveikti“, – aiškina gydytoja dr. Rūta Petereit.

Prie mitybos nepakankamumo išsivystymo prisideda ir fiziologinės priežastys, kai sergančiam onkologine liga žmogui paprasčiausiai nėra apetito, jam sunku ryti ar yra sudėtinga valgyti dėl kamuojančių skausmų, nuolatinio pykinimo ar viduriavimo. Įvairių tyrimų duomenimis, net apie 50 % pacientų nebaigia chemoterapijos gydymo kurso, nes dėl mitybos nepakankamumo labai suprastėja chemoterapijos toleravimas, o jos šalutinis poveikis tampa pacientui sunkiai ištveriamas.

„Ar tyrimais įrodytos sąsajos tarp mitybos nepakankamumo ir gyvenimo trukmės  sergant vėžiu?“, – klausiame gydytojos dietologės.

Pakomentuosiu rezultatus tyrimo (Martin L et al JCO 2015), kuris buvo atliktas su įvairių sričių ir stadijų vėžiu sergančiais pacientais. Išvada aiški: kuo mažesnis paciento kūno masės indeksas ir kuo daugiau pacientas netenka svorio – tuo trumpiau išgyvena. Paimsiu konkretų pavyzdį (1pav.): galvos ar kaklo vėžiu sergantis ir nedidelį antsvorį turintis pacientas (kūno masės indeksas (KMI) 25–28 kg/m2), išlaikęs įprastą kūno masę, vidutiniškai išgyvena 77,9 mėn. (nepriklausomai nuo stadijos, lyties, amžiaus). Bet jei KMI – 20 ir netenkama apie 15 proc. kūno masės (11–15 kg), tai išgyvenimo trukmė yra tik 6,1 mėn. O tai daugiau nei 12 kartų trumpesnis laikas!

Kodėl vis dėlto išgirstame tiek daug skirtingų nuomonių mitybos svarbos onkologiniams ligoniams tema ?

Pasakysiu labai atvirai – pacientai tiesiog privalo pasitikėti gydytoju, kai reikia gydyti patį vėžį. Vienintelė sritis, kur pats pacientas gali kažką keisti – yra mityba. Jokia paslaptis, kad pirmasis ir pagrindinis informacijos šaltinis yra internetas. Ten onkologinių pacientų mitybos tema galima rasti kokių tik nori patarimų. Visiškai natūralus ir suprantamas pacientų noras pasveikti, todėl jie renkasi galimybę išbandyti visus įmanomus, kartais net mistinius variantus, kad išvengtų vėžinio proceso paūmėjimo ar atsinaujinimo. Liūdniausia tai, jog ne visi būdai pasiteisinę – dalis jų yra netgi žalingi ir vedantys prie neigiamų gydymo pasekmių. Gaila, kad pacientai tiki badavimu, drastišku cukraus ir angliavandenių ribojimu, vengia gyvulinės kilmės produktų. Aš niekada negaliu atsistebėti žmonių kūrybiškumu ir tikėjimu įvairiausio plauko specialistais. Juk susirgus apendicitu einam pas chirurgą, o kodėl turėdami valgymo sutrikimų tikim internetine informacija, o ne gydytoju dietologu?

Kokie yra pagrindiniai mitai, neatitinkantys mokslinių įrodymų, kalbant apie vėžiu sergančių pacientų mitybą?

Bene labiausiai trikdantis mitas apie mitybą yra badavimas. Vis dar pasitaiko pacientų, tikinčių mitais, kad vėžį įveiks badaudami arba valgydami tik tam tikrus, pavyzdžiui, termiškai neapdorotus produktus, atsisakydami svarbių organizmui medžiagų, nevartodami mėsos, pieno produktų, vitaminų.

Tačiau dažniausiai užduodamas klausimas yra apie cukrų,  jo kiekį bei įtaką vėžinių ląstelių augimui. Susidariusi nepagrįsta nuomonė, kad vartojant cukraus turinčius produktus maitinamas vėžys ir liga greičiau progresuoja.  Netgi tie, kurie jau gydėsi nuo vėžio ir yra pasveikę, griežtai atsisako cukraus turinčių produktų bijodami, kad vėl nesusirgtų onkologine liga. Tokia nuomonė susidarius remiantis labai senu tyrimu, kai dar nebuvo suprastas gliukozės ir insulino veikimas, medžiagų apykaita ir vėžį augti skatinantys faktoriai. Buvo sakoma, jog vėžys minta cukrumi (paprastaisiais angliavandeniais), ir žmogus dėl to manė, kad jei nevalgys angliavandenių – taip sustabdys vėžio augimą. Bet klinikiniais tyrimais įrodyta, kad visose (ir sveikosiose) žmogaus organizmo ląstelėse vyksta tas pats gliukozės (paprastojo angliavandenio) įsisavinimas ir apykaita. Kiekviena žmogaus ląstelė įsisavina tiek cukraus, kiek jai reikia. Tai pagrindinis ląstelės energijos šaltinis. Vėžinės ląstelės sugeba įsisavinti gliukozę iš kraujo net tada, kai žmogus atsisako cukraus turinčių produktų. Juk kad ir iš kokių maisto šaltinių žmogus gautų energiją  – jo kraujyje gliukozės lygis vis tiek bus palaikomas normalus. Taigi onkologinio proceso gydymo  etapu nedidelis kiekis cukraus tikrai nėra uždraustas.

Bet sveikos mitybos gairėse vis dėlto rekomenduojama mažinti suvartojamo cukraus kiekį…

Didžioji problema Lietuvoje yra ta, kad žmonės naudoja per daug pridėtinio cukraus. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis lietuvis per metus suvartoja 33,9 kg cukraus (amerikietis 46,1 kg, vokietis 37,5 kg). Ir tai yra keliskart daugiau, nei rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) – 9,1 kg per metus. Tiek remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis, tiek onkologinio paciento mitybos rekomendacijomis, žmogui rekomenduojama suvartoti cukraus ne daugiau kaip 10% skaičiuojant nuo visos energijos kiekio. Vadinasi, jei žmogui reikia gauti 2000 kcal per dieną, tai energija iš cukraus turi sudaryti ne daugiau kaip 200 kcal. Tai atitinka 50 g paprastųjų angliavandenių. Paprastųjų angliavandenių (cukraus) šaltiniai yra: paprastas ir rudasis cukrus, saldūs vaisiai, aukščiausios rūšies balti miltai, baltieji ryžiai. Cukraus suvartojame gerokai daugiau, nes didelius jo kiekius gauname su duonos, konditerijos gaminiais, desertais, sausais pusryčiais, gaiviaisiais gėrimais ir t.t. Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į PSO rekomendacijas ir nacionalines iniciatyvas, iki 2020 m. siūloma griežtai apriboti (sumažinti ne mažiau kaip 10%) cukraus kiekį maisto produkcijoje.

Per didelio kiekio cukraus vartojimas išbalansuoja ir sveikų, ir onkologine liga sergančių žmonių imuninę sistemą, apsunkina sergančiųjų gydymą bei sveikimą, pažeidžia jautriausias cukrui ląsteles: nervų (vystosi silpnumas), kraujo (mažėja hemoglobino kiekis, prastėja kraujotaka, prastėja atsistatymas po chemoterapijos, didėja infekcijų dažnis), inkstų – blogėja inkstų funkcijos rodikliai.

Taigi kokios yra patvirtintos onkologinio paciento mitybos rekomendacijos?

Europos onkologinio paciento mitybos rekomendacijose, kurios apima visus statistiškai patikimus mokslinius tyrimus ir garsiausių mitybos specialistų nuomonę, teigiama, kad argumentas, jog įprastas kiekis maistinių medžiagų „maitina auglį“, yra nepagrįstas klinikiniais tyrimais ir juo neturėtų būti remiamasi siekiant apriboti, sumažinti ar nutraukti maitinimą.

„Onkologine liga sergančiam žmogui reikia visų maisto medžiagų, nes nepriklausomai nuo to, ar pacientas badaus, ar ne, greitai besidauginančios vėžio ląstelės vis tiek sunaudos tiek pat medžiagų savo augimui. Tačiau paties paciento išsekimo atveju nebelieka reikalingų maisto medžiagų sveikosioms kūno ląstelėms funkcionuoti ar atsikurti. Onkologinio proceso gydymo metu, kai taikoma įvairi terapija, ir taip jau vyrauja nenoras valgyti, ankstyvas sotumo jausmas, pasikeitęs skonių ir kvapų pojūtis, šalutiniai reiškiniai (pykinimas, vėmimas, skausmas), silpnumas. Tai apie kokias dar ribojančias dietas šiuo laikotarpiu galime kalbėti, kai svarbiausia rekomendacija – valgyti!“, –  teigia gydytoja dr. Rūta Petereit.

Ką vadiname mitybos terapija ir koks jos tikslas?

Mitybos terapija – tai gydymo būdas, apimantis paciento mitybos būklės, energijos, baltymų, elektrolitų, vitaminų, mikroelementų ir vandens poreikio įvertinimą, mitybos užtikrinimą, siekiant pagerinti arba išlaikyti esamą paciento mitybos būklę ir (arba) užtikrinti tinkamą gydymo eigą, pagerinti organizmo funkcijas ir pagreitinti paciento pasveikimą.

Pagrindiniai gydomosios mitybos terapijos tikslai onkologinio paciento gydymo laikotarpiu yra išlaikyti esamą svorį bei aprūpinti organizmą svarbiausiomis maisto medžiagomis: baltymais, riebalais, omega-3 r. r.(riebiųjų rūgščių), vitaminais, mikroelementais. Labai svarbus natūralių riebalų šaltinis – žuvų taukai, savo sudėtyje turintis daug omega-3 r. r. (ypač EPA). Tyrimais įrodyta, kad pacientai, kurie chemoterapijos metu gauna 2 g omega-3 r. r. (EPA) iš žuvų taukų, daug lengviau pakelia chemoterapiją: didesnis chemoterapijos ciklų skaičius, dažniau pabaigiami visi paskirti chemoterapijos ciklai, geriau toleruojamas paskirtas gydymas, būna mažiau šalutinių reiškinių, pati chemoterapija yra efektyvesnė.

Jei visų reikalingų medžiagų neįmanoma gauti su įprastu maistu, skiriamas medicininės paskirties gėrimas Supportan, kuris pritaikytas būtent prie vėžiu sergančių pacientų medžiagų apykaitos pokyčių. Gydomąją mitybą jau reikia skirti, kai pacientas suvalgo 50–75% savo prieš diagnozę įprastos porcijos.

……………….

Mitybos terapija onkologinio proceso gydymo metu:

  • Mažos porcijos
  • 5–6 valgymai (pirmas – dar neatsikėlus iš lovos)
  • Skystas maistas, ypač praturtintas baltymais, omega-3, vitaminais ir mikroelementais
  • Vizualiai patrauklus maistas
  • Vėsus, šaltas maistas
  • Atsirinkti rūgštumą / saldumą
  • Vengti intensyvių kvapų, riebaluose virto maisto
  • Burnos higiena ir skausmo mažinimas
  • Didesnę dalį cukraus keisti kitais energijos šaltiniais (baltymais ir riebalais), ypač jei krenta svoris ar yra padidėjęs cukraus kiekis kraujyje
  • Medicininės paskirties gėrimai

 

 

 

Parašykite mums

Rekvizitai

VŠĮ Viktorijos leidyba

Įmonės kodas : 125011888

redaktorius@onkologopuslapiai.lt