Paradoksas: vaistai kompensuojami, bet jų derinio skirti negalima: dr. Skaistė Tulytė-Kirzova ir Vytautas Brasiūnas pasitinkant Pasaulinę inkstų vėžio dieną

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos

2025-06-19

Gydytoja Skaistė Tulytė-Kirzova

Rytų Europos šalių gyventojai pagal sergamumo inkstų vėžiu duomenis yra antroje statitistinės lentelės vietoje pasaulyje, o Lietuvoje inkstų vėžys yra septinta pagal dažnumą onkologinė liga (Globocan, 2022). Tad sergantiems gydymo prieinamumas gyvybiškai svarbus. Birželio 20 d. daugelyje šalių ir Lietuvoje minima Pasaulinė inkstų vėžio diena, kai norima atkreipti visuomenės ir sveikatos politikų dėmesį į šią sudėtingą onkologinę ligą, jos diagnostiką ir gydymą.

Kodėl Lietuvoje toks aukštas sergamumo rodiklis, mokslas kol kas negali atsakyti. Serga dažniau vyrai, nei moterys – Nacionalinio vėžio instituto duomenimis Lietuvoje kasmet inkstų vėžio diagnozę išgirsta apie 700 žmonių.

„Inkstų vėžio rizikos veiksniais laikomi rūkymas, nutukimas, paveldimumas bei toksinis kai kurių medžiagų (asbesto, pesticidų) poveikis. Ankstyva diagnostika sudėtinga, nes liga sąlyginai reta ir profilaktinės atrankos programų nėra. Aptikus ankstyvų stadijų inkstų vėžį, dažniausiai, atsitiktinai, tiriant žmogų dėl kitų priežasčių, taikomas chirurginis gydymas, abliacijos procedūros, kartais pašalinamas pažeistas inkstas“, – sako gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Skaistė Tulytė-Kirzova.

Inkstų vėžys, įvairialypė liga, gali būti geros prognozės, lėtos eigos, pasiduodanti gydymui – pacientai gyvena dešimtmečiais. Kai nustatomas vidutinės ar blogos prognozės inkstų vėžys, ligos eiga agresyvesnė, dažnai jau diagnozės metu vėžys būna išplitęs, jam gydyti skiriama sisteminė medikamentinė terapija.

Esant dideliam sergamumui, turėtume gauti patį moderniausią gydymą. Ar taip yra, klausiame gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. S. Tulytės-Kirzovos.

Gydymo galimybės yra nemažos, taikomi įvairūs lokalūs minimaliai invazyvūs gydymo metodai. Iš medikamentinio gydymo arsenalo daug metų mūsų pacientams buvo prieinami tik taikinių terapijos preparatai, pastaruoju metu galime taikyti ir imunoterapijos preparatus. Vis tik kai kuriuos pacientus, kurių liga laikoma vidutinės ir blogos prognozės, vertinant pagal ligos eigos agresyvumą bei paciento būklę, reiktų gydyti taikinių terapijos ir imunoterapijos vaistų deriniais. Deja, šios galimybės Lietuvoje nėra.

Plačiai kalbama apie personalizuotos medicinos plėtojimą Lietuvoje, tačiau galime gydyti pacientus tik vienu veiksmingu vaistų deriniu, neturime galimybės skirti efektyvų gydymą tada, kai jo reikia. Didelė dalis pacientų taip ir nespėja gauti tolesnio gydymo…

Taip, liūdna situacija: vaistų yra, jie kompensuojami, tačiau reikalingo derinio skirti negalime. Noriu pabrėžti, kad ne visiems sergantiems pažengusiu ar metastazavusiu inkstų vėžiu reikalingas toks kombinacinis gydymas. Kai kuriems tikrai pakanka imunoterapijos kombinacinio gydymo ar taikinių terapijos preparato.

Kaip jaučiatės, kai pacientui negalite pritaikyti optimalaus gydymo derinio nuo pat pradžių?

Žinoma, gydytojui sunku, žinant, kad rekomendacijos ir gairės nurodo gydyti kitaip. Per ilgametę praktiką matome, kad kai kurių pacientų liga linkusi greitai progresuoti ir

būtent jiems norėtųsi pradėti nuo paties tinkamiausio galimo gydymo, kuo mažiau spėlioti, kuo stipriau veikti į visus vėžį palaikančius mechanizmus ir gauti geriausią atsaką kuo greičiau.

Kai kurie pacientai linkę gydytis savo lėšomis. O kitiems pradedame nuo vieno vaisto, atliekame kontrolinius tyrimus ir esant nesėkmingam gydymui pereiname prie antraeilio gydymo. Taip daliai pacientų prarandame laiko.

Kodėl gydymas turėtų būti personalizuotas? Kodėl vienas gydymas netinka visiems pacientams?

„Vieno vaisto visiems“ nėra nei inkstų vėžiu sergantiesiems, nei bendrai onkologijoje ar kitose šiuolaikiškos medicinos srityse. Išaiškinami skirtingi molekuliniai mechanizmai, histologiniai potipiai, įvertinami individualūs paciento rizikos faktoriai, gretutinės būklės ir parenkamas geriausias metodas konkrečiam ligoniui, kad nepakenktume ir gautume kuo geresnį atsaką kuo anksčiau, kas lemtų kuo ilgesnį paciento išgyvenamumą.

Kaip pasireiškia inkstų vėžio biologinė įvairovė? Kodėl vienas gydymo sprendimas netinka visiems?

Inkstų vėžys gali būti sudarytas tik iš šviesių ląstelių arba turėti kitų ląstelių (chromofobinių, panašių į sarkomą). Genetiniais tyrimais gali būti nustatoma papildoma genų raiška, rodanti sąsają su paveldimais sindromais (von Hippel-Lindau, Tuberozinės sklerozės ar kt.). Tokiais atvejais kombinacinio gydymo reikšmė gali būti didesnė arba priešingai, t. y. imunoterapija visai nerekomenduojama. Ir, žinoma, paciento individualios ypatybės: nekontroliuojama hipertenzija, autoimuninės ligos, smarkiai išplitusi (daugybiniai židiniai visame kūne) onkologinė liga ar metastazės galvos smegenyse, taip pat lemia gydymo taktiką.

Gydytojas onkologas chemoterapeutas Vytautas Brasiūnas

Gydytojo onkologo chemoterapeuto Vytauto Brasiūno komentaras:

„Per paskutiniuosius 10 metų išplitusio inkstų vėžio gydymas kardinaliai pasikeitė. Prieš kelis dešimtmečius buvo prieinami tik keli vaistai, kurie tuo laiku jau buvo perversmas inkstų vėžio gydyme. Ligoniai šiais vaistais tam tikrais atvejais veiksmingai gydomi ir šiandien, kai kurie gydymą sėkmingai tęsia 5-6 metus. Vėliau inkstų vėžio gydymui buvo patvirtinti kiti naujos klasės vaistai, slopinantys kraujagyslių navikuose susidarymą. Šie vaistai sėkmingai naudojami išplitusio inkstų vėžio gydymui ir šiandien, yra naujų gydymo derinių svarbi dalis.

2018 m. į klinikinę praktiką įvestas naujo tipo gydymas – imunoterapija. Šiuo metu visiems ligoniams, diagnozavus išplitusį inkstų vėžį yra skiriamas šis gydymas ar šis gydymas derinyje su jau minėtais vaistais.

Tiriami nauji vaistų deriniai, kurie pasižymi geresniu veiksmingumu, taip pat ilgalaikiu veiksmingumu, mažesniais pašaliniais poveikiais, kas leidžia geriau individualizuoti gydymą priklausomai nuo klinikinių ligos veiksnių.

Šie gydymai, ypač imunoterapija, taip pat yra veiksmingi juos skiriant po operacijos, su tikslu sumažinti ligos atsinaujinimo riziką po inkstų navikų pašalinimo. Šioje srityje yra atliekama daug klinikinių tyrimų, o klinikinėje praktikoje pagal naujausias gydymo

rekomendacijas jau skiriami ir naujo tipo vaistai, kurie yra sukurti nustačius inkstų vėžio ląstelių specifinius biologinius vystymosi mechanizmus.

Naujausi klinikiniai tyrimai rodo, kad dviejų vaistų kombinacija yra veiksmingesnė nei vieno vaisto. Šiuo metu rekomenduojama skirti vaistų derinius – dvi imunoterapijas ar imunoterapijas derinyje su tirozin-kinazių inhibitoriumi (TKI). Klinikinėje praktikoje stebima, kad imunoterapijos derinyje su TKI vaistais atsako į gydymą dažnis yra 60–70 proc. ligonių, kai skiriant dvigubą imunoterapiją – 40 proc. ligonių.

Išlieka klausimas, koks yra ilgalaikis tokių gydymų veiksmingumas. Atliekami nauji klinikiniai tyrimai, stebimi ligoniai, kuriems šie nauji gydymai jau yra skiriami.

Šių gydymų veiksmingumas priklauso ir nuo tokių klinikinių veiksnių, kaip ligos pobūdis, agresyvumas, genetiniai žymenys. Svarbus klausimas išlieka, kaip ligoniui parinkti gydymą, kuris būtų jam veiksmingiausias, todėl svarbūs yra tyrimai veiksnių, kurių pagalba galima bus geriau parinkti gydymą konkrečiu atveju. Šiuo metu jau atliekami klinikiniai tyrimai su trijų tipų terapijų deriniais, kurie artimiausiu metu taps gydymo standartu.

Inkstų vėžio gydyme padaryta tikrai didelė pažanga, didesnė nei daugelio kitų onkologinių susirgimų atveju. Taikinių terapijos, imunoterapijos, šių gydymų ir kitų naujų gydymų deriniai iš esmės pakeitė vėžio gydymą. Inkstų vėžio gydymas šiuo metu yra vienas tų sėkmės pavyzdžių, kaip mokslo pasiekimai, mums duoda naujas galimybes gydyti onkologinius susirgimus.

Šiuo metu Lietuvoje inkstų vėžio gydymui mes turime pagrindines terapijas, galime gydymą skirti pagal dabartines gydymo rekomendacijas, tačiau į praktiką šiuo metu yra įdiegiama vis nauji ir nauji vaistai, skiriami jų nauji deriniai, kurie pasižymi didesniu veiksmingumu, mažesniais pašaliniais poveikiais, taigi gydymo optimizavimas šiais naujais vaistais leistų pagerinti gydymo rezultatus.

Naujų terapijų prieinamumas, galimybė rinktis gydymo metodus, pritaikant ligoniui optimalų gydymą, vaistų schemą pagerintų gydymo rezultatus. Svarbiausia – tai žymiai prailgintų pacientų išgyvenamumą, pagerintų jų gyvenimo kokybę, o gydytojai turėtų didesnes galimybes skirti individualizuotus gydymus, turinčius mažiau pašalinių reiškinių.“

Straipsnį remia Ipsen Pharma

CMX-LT-000352 Paruošta 2025 m. birželio mėn.