Prostatos vėžiu sergantys vyrai reikalauja vienodų galimybių gydytis

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos

Prostatos vėžiu sergančių vyrų atstovai tvirtina, kad inovatyvūs vaistai ligonius pasiekia per vėlai, o sergantys širdies ligomis, diabetu, daugeliu kitų ligų modernius vaistus gauna daug anksčiau nei kovojantieji su vėžiu, rašoma pranešime spaudai. Minint Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną socialinės akcijos „Nerk į žydrą“ metu įvardytos ir kitos prostatos vėžio diagnostikos bei gydymo, gyvenimo su liga aktualijos.

Ankstyva diagnostika gali išgelbėti

„Ankstyvoji vėžio diagnostika gali išgelbėti ne vieną gyvybę – iki 90 proc. ankstyvųjų stadijų navikų sėkmingai išgydomi. Deja, Lietuvoje trečdalis navikų vis dar nustatomi vėlyvųjų stadijų, kai visiškai pasveikti nebeįmanoma“, – tvirtina laikinai einanti Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigas prof. Sonata Jarmalaitė.

Naujausi molekulinės biologijos ir genomikos atradimai sukūrė prielaidas atsirasti naujos kartos diagnostinėms priemonėms onkologijos srityje. Genetinės diagnostikos metodai leidžia, įvertinus naviko molekulinius ypatumus, kiekvienam ligoniui skirti tinkamiausią gydymą, parinkti specifinę biologinę taikinių terapiją.

Tam, kad specialistai nustatytų tikslią diagnozę ar parinktų gydymo būdą, kartais pakanka ištirti tam tikro geno mutaciją. Kitais atvejais, norint prognozuoti ligos eigą, išsiaiškinti, ar gydymas padės, pasitelkiami išsamūs genominiai tyrimai – vėžio žymenų rinkiniai.

Prof. S. Jarmalaitė teigė, jog tam, kad žmonės nebūtų be reikalo gydomi, būtina iš pat pradžių nustatyti kliniškai reikšmingą arba nereikšmingą vėžį.

Kai kurie vaistus perka

Kasmet prostatos vėžiu Lietuvoje suserga daugiau kaip 2000 vyrų. Liga sunki, tačiau tinkamai gydomas žmogus gali ilgai kokybiškai gyventi be metastazių ir net vėliau, kai jos išsivysto.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas sakė, kad gydyti prostatos vėžiu sergančius vyrus yra gerokai daugiau galimybių nei kai kuriomis kitomis onkologinėmis ligomis sergančius asmenis, – net atsiradus metastazėms, yra daug būdų pratęsti žmogaus gyvenimą, tačiau taip pat labai svarbu kuo ilgiau neleisti metastazėms išsivystyti. Šitaip žmogus gali išvengti skausmų ir net neįgalumo. Per pastaruosius dvejus metus paskelbti keli klinikiniai tyrimai įrodė, kad naujos grupės vaistai, vadinami naujos kartos antiandrogenais, metastazių atsiradimą leidžia atitolinti daugiau kaip 40 mėnesių.

„Didžiąją dalį modernių medikamentų turime ir galime jais gydyti pacientus, tačiau naujausi vaistai pradedami kompensuoti vėliau, nes jie brangūs. Vieni – per trejus ketverius, kiti – per penkerius šešerius metus, o kai kuriems prireikia ir dešimties metų“, – sakė profesorius.

Kai kurie ligoniai vaistus perka patys. Tačiau tai gali padaryti tik pasiturintys žmonės.

Įsigaliojo nauja tvarka

„Liepą įsigaliojo nauja vaistų įrašymo į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą tvarka ir nauji reikalavimai, kuriais remiantis vertintojai sprendžia, ar įrašyti vaistą į šį sąrašą. Tvarka pakeista siekiant, kad nauji inovatyvūs vaistai greičiau pasiektų ligonius, tačiau taip neatsitiks, nes joje numatyta daug apribojimų, kurių kitose Europos šalyse nėra“, – tvirtina Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys.

Jis pateikia pavyzdį: iki šiol, sprendžiant, ar įrašyti vaistą į kompensuojamųjų sąrašą, pagrindinis rodiklis buvo periodas iki ligos progresavimo, t. y. kokiam laikui vaistas sustabdo ligą. Dabar prašoma nurodyti ir bendrojo išgyvenamumo duomenis. Toks reikalavimas netaikomas kitose Europos šalyse, nes šiuos duomenis galima gauti tik po daugelio metų, kai vaistas yra rinkoje.

„Rengiant naujus kriterijus buvo siekiama, kad vėžiu sergantys žmonės greičiau gautų naujų efektyvių vaistų, tačiau onkologiniai ligoniai ir toliau diskriminuojami – nauji vaistai, kuriais gydomi vokiečiai, prancūzai, olandai, lietuviams tampa prieinami tik po daugelio metų, o sergantys širdies ligomis, diabetu ir daugeliu kitų ligų gauna modernius vaistus“, – komentuoja susidariusią situaciją P. Rakštys.

Anot draugijos prezidento, ligonių kasos Sveikatos apsaugos ministerijos primygtinai reikalauja nedidinti išlaidų vaistams. Suprantama, vaistai brangūs, tačiau reikia ieškoti galimybių jais gydyti žmones.

„Žinau, kad farmacijos kompanijos sutiktų su valstybe pasidalyti vaistų kaštų riziką – valstybė už gydymą mokėtų tik tuomet, jei vaistas efektyvūs. Tačiau apie tai su jomis nediskutuojama. Naujoji tvarka taupo mokesčių mokėtojų pinigus jų sveikatos ir net gyvybės sąskaita. Bet ko verti pinigai, jeigu žmogaus nėra?“ – klausia P. Rakštys.

Būtina tikrintis

„Vyrai neprašo moterų, kad juos palydėtų iki alaus baro, patys nueina, tačiau kažkodėl, kai reikia pasirūpinti savo sveikata, moterys tarsi tampa už tai atsakingos. Tyrimas kainuoja tiek, kiek vieneri pietūs. Nelaukite penkiasdešimties, nelaukite keturiasdešimt penkerių, kai valstybė jums kompensuos tyrimo kainą, – pasitikrinkite anksčiau. Man ligą nustatė keturiasdešimt ketverių“, – pataria devynerius metus su liga kovojantis verslininkas Raimondas Bučys ir priduria: „ Pasitikrinę nepralošite – jei ligos neras, džiaugsitės, kad esate sveiki, jei ras – bus pats laikas pradėti gydytis.“

O verslininkas Žilvinas Grigaitis, kuriam pernai buvo nustatytas prostatos vėžys, atkreipė dėmesį į dar vieną skaudžią problemą: „Labai gerai, kad Lietuvos ligoniams suteikiamos visos būtinos paslaugos, bet neretai pacientas lieka vienas su savo bėda.“ Verslininkas teigė, kad į jį kreipiasi daug su liga susidūrusių vyrų dėl buitinių problemų, kurios kai kuriuos net pastūmėja į savižudybę.

„Reikėtų atkreipti dėmesį į psichologinę pacientų būseną. Yra daug skaudžių patirčių, kai vyrai priima sprendimą pasitraukti iš gyvenimo tik todėl, kad susiduria ar su šeimos abejingumu, ar kaltės jausmu ir jiems niekas nepadeda“, – sakė Ž. Grigaitis.

Lėšas skirs sergantiems

Tradicinės, jau ketvirtosios rudens socialinės akcijos „Nerk į žydrą 2019“ metu prie Nacionalinio vėžio instituto esančiame Amžinai žydinčiame sode pasodinta obelaičių, onkourologų alėjoje pastatyti pirmieji suoliukai iškiliausiems vyresnės kartos gydytojams – prof. Tadui Petraičiui, dr. Vytautui Antanui Kleizai bei dr. Vladui Lazutkai – pagerbti.

Į kelionę aplink Lietuvą palydėta paroda „Mano tėtis stiprus“. Tėvo dienos proga Nacionalinis vėžio institutas, norėdamas sveikus vyrus paskatinti rūpintis sveikata ir palaikyti sergančius, inicijavo parodą „Mano tėtis stiprus“ – fotomenininkės Monikos Požerskytės modeliais tapo baikeriai su savo vaikais ar tėvais.

Paroda bus eksponuojama įstaigose, kur gydomi prostatos vėžiu sergantys vyrai, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Palydėdami parodą į kelionę, baikeriai motociklais apvažiavo garbės ratą.

Akcijos metu sutiktas ir 2020 metų M. Požerskytės sukurtomis nuotraukomis iliustruotas Vilties kalendorius. Visos jį pardavus sukauptos lėšos bus skirtos paremti sergantiesiems prostatos vėžiu paremti.

Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną – rugsėjo 15-ąją – Nacionalinis vėžio institutas kviečia visus Lietuvos žmones palaikyti sergančius tėvus, brolius, bičiulius, kaimynus, bendradarbius ir pažįstamus. Jau antrąjį kartą su šūkiu „Moterys už vyrus!“ bus plaukiama žydromis baidarėmis upėmis moteriškais vardais – Minija, Šventąja ir Žeimena.

 

 

 

 

 

 

Parašykite mums

Rekvizitai

VŠĮ Viktorijos leidyba

Įmonės kodas : 125011888

redaktorius@onkologopuslapiai.lt