Svarbios naujienos krūties vėžio gydyme – genetiniai tyrimai leidžia išvengti perteklinio gydymo. Prof. B. Thiurlimanas iš Šveicarijos pritarė Lietuvos onkologų siūlomoms gydymo strategijoms

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Naujienos

Prof. Beatas Thiurlimanas (kairėje) ir prof. Valerijus Ostapenko

Nacionaliniame vėžio institute (NVI) pirmą kartą multidisciplininės komandos aptarime dalyvavo užsienio ekspertai. Vienas žymiausių krūties vėžio specialistų Europoje Bazelio universiteto profesorius Beatas Thiurlimanas, kuris dirba Šveicarijos klinikinių vėžio tyrimų grupėje ir yra San Galeno (Šveicarija) regioninės ligoninės Krūties centro vadovas, ir jo kolegė prof. Rachel Hiltebrand drauge su NVI specialistais aptarė individualias pacienčių gydymo strategijas. 

NVI multidiscplininėje komandoje dirba visi krūties vėžį gydantys specialistai – radiologai, patologai, chirurgai, radioterapeutai, chemoterapeutai, genetikai, plastikos chirurgai ir kiti. Kiekvienas naujas krūties vėžio atvejis aptariamas komandos posėdyje dalyvaujant pacientei, suderinamas gydymo planas.

„Ne vieną kartą esu viešėjęs Lietuvoje, tačiau šį kartą man suteikta dviguba garbė – su kolege prof. Rachel Hiltebrand dalyvavome NVI krūties multidisciplininės komandos aptarime, o aš priėmiau NVI pasiūlymą įsijungti į Instituto Patariamosios tarybos darbą, – pasakė prof. Beatas Thiurlimanas. – Džiugu, kad Lietuvoje dirbama pagal europinius standartus, pritarėme praktiškai visiems multidisciplininės komandos kolegų siūlomiems gydymo strategijų planams. Su NVI Krūties chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėju prof. V.Ostapenko bendradarbiaujame daugiau nei 25 metus, pasauliniuose forumuose esame ne kartą plačiai diskutavę įvairiais krūties vėžio diagnostikos ir terapijos klausimais, surengę Lietuvoje ne vieną tarptautinę konferenciją.“

Gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė, prof. Rachel Hiltebrand, prof. Beatas Thiurlimanas, genetikė prof. Sonata Jarmalaitė, prof. Valerijus Ostapenko

Pasak prof. B. Thiurlimano, labai svarbu laikytis multidiscipliniškumo principo siekiant gydyti krūties vėžio pacientes šiuolaikiniais gydymo metodais. „Didelėse ligoninėse dirba atskiri stiprūs ir profesionalūs padaliniai, – pasakė prof. B. Thurlimanas. – Kadangi kiekvienas padalinys yra susitelkęs į savo, specializuotą ir apibrėžtą darbą, todėl būtina organizuoti tarpdisciplininius ryšius. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad visa ši multidisciplininė veikla būtų sufokusuota į pacientę ir garantuotų maksimalų, laiku atliktą jos ištyrimą, įskaitant ir genetinius tyrimus, tikslią diagnozę ir atitinkamos individualios gydymo strategijos parinkimą. Įsitikinome, kad NVI darbas organizuojamas pagal šiuolaikinės medicinos principus.“

Multidisciplininio posėdžio metu buvo aptarta dešimties pacienčių diagnozės ir jų gydymo planai

NVI nuo 2011 m. darbas vyksta multdidisciplininės komandos principu. „Buvome pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse pradėję dirbti multidiscipliniškai, – sako prof. V. Ostapenko. – Po trejų metų gavome tarptautinį sertifikatą – šiandien Nacionalinis vėžio institutas vienintelis Baltijos šalyse turi Tarptautinės senologijos draugijos sertifikuotą Kompetencijos krūties vėžiui gydyti centrą, kuriame gydosi apie 50 proc. krūties vėžiu sergančių Lietuvos moterų. Mūsų sertifikavimas reiškia, kad dirbame pagal europietišką standartą.“

Pasak profesoriaus, būtina pabrėžti, jog kalbėdami apie individualizuotą gydymą – koks gydymas konkrečiai pacientei yra tinkamiausias, mes kalbame apie eilinę Lietuvos moterį, nepriklausomai nuo jos socialinio statuso.

 

Būtini genetiniai tyrimai

Pasak prof. V. Ostapenko, multidiscipliniškumo esmė yra komandinio geriausių pacientei sprendimų priėmimo galimybė. „Žinoma, pacientė turi gauti maksimalų visapusišką ištyrimą. Atlikus ypatingą aktualumą įgijusius genetinius tyrimus dėl galimų genų mutacijų, paaiškėja ligos pobūdis ir prognozė, o nuo to priklauso gydymo taktika, operacijos apimtis, – sako prof. V. Ostapenko. – Labai daug dėmesio šiandien skiriama mūsų pacienčių gyvenimo kokybei. Tai ir vaisingumo išsaugojimas, ir plaukų išsaugojimas, ir psichologinis nusiteikimas.“

Prof. Sonata Jarmalaitė sako, jog genetiniai tyrimai leidžia išvengti perteklinio gydymo

„Šiandien genetiniai tyrimai leidžia labai tiksliai identifikuoti turinčias paveldėtas BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijas moteris, kurioms diagnozuotas krūties vėžys, – sako NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai genetikė prof. Sonata Jarmalaitė. – Genetiniai tyrimai leidžia numatyti ligos progresavimo riziką, skirti adekvatų gydymą bei išvengti perteklinės spindulinės ir medikamentinės terapijos. Jeigu ligos progresavimo rizika didelė, neabejotinai skiriama chemoterapija, o jeigu ne – pacientę pakanka stebėti.“

Pacientėms ir jų šeimos nariams genetinis ištyrimas dėl paveldėtų BRCA1 ir BRCA2 genų yra nemokamas.

 

Sėkmingo krūties vėžio gydymo pagrindas

Kaip sumažinti perteklinį gydymą? Apie tai buvo kalbama ir 14-oje tarptautinėje senologijos konferencijoje „Šiuolaikinės krūties vėžio gydymo tendencijos“, kurioje dalyvavo ir kolegos iš Šveicarijos.  Pasak prof. V. Ostapenko, visuose didžiausiuose pasaulio forumuose šiandien rimtai diskutuojama apie tai, kaip nepaskirti nereikalingo gydymo. „Kalbant apie chirurgiją – vis dar atliekamas didelis kiekis mastektomijų. NVI per metus atliekama 36 proc. mastektomijų, o 64 proc. – tausojančios operacijos. Pvz., JAV stambiausiuose specializuotuose krūties vėžio centruose mastektomijų atliekama iki 38 proc. Europoje reikalavimai aukštesni – rekomenduojama mastektomijų atlikti apie 30 proc. Taigi, ar visada reikia šalinti krūtį? – sako prof. V. Ostapenko. — Chemoterapijoje išlieka aktualus vaistų toksiškumas. Moterys pagydomos nuo krūties vėžio, tačiau turi problemų su širdies patologija, atsiranda širdies ritmo sutrikimų. Būtina optimizuoti chemoterapijos taikymą labai tiksliai atrenkant pacientes, kurioms šis gydymas būtinas, ir tas pacientes, kurioms jo nereikėtų. Gera naujiena yra tai, kad sergant III stadijos vietiškai išplitusiu krūties vėžiu ir taikant šiuolaikinį medikamentinį gydymą daliai pacienčių galima planuoti tausojančią operaciją.

Taip, mes remiamės 4 standartizuoto gydymo schemomis pagal vėžio biologiją, bet pritaikome jas konkrečiai pacientei.Genetinis kiekvienos pacientės ištyrimas reikalingas tam, kad apsaugotume konkrečią pacientę nuo perteklinio gydymo. Moterims, kurioms diagnozuojamas ankstyvųjų stadijų krūties vėžys ir nėra genų mutacijų, siūloma išsaugoti krūtį, o toms moterims, kurioms nustatomos genų mutacijos, taikoma kitokia gydymo strategija – siūlomas kombinuotas gydymas dėl krūties vėžio, po to atliekama chirurginė operacija, kurios metu šalinama tik krūties liauka išsaugant odą su speneliu būsimai krūties rekonstrukcijai.“

Konferencijoje dalyvavo specialistai iš daugelio Lietuvos gydymo įstaigų

Kas šiandien yra sėkmingo krūties vėžio gydymo pagrindas? „Tai be jokios abejonės, kombinuotas krūties vėžio gydymas. O aktuali naujiena yra tai, kad genetiniai tyrimai leidžia dar labiau individualizuoti gydymą, išvengti perteklinio gydymo. Labai svarbu šiandien ir dar vienas aspektas – pacientės gyvenimo kokybė. Moterys turi galimybę gauti šiuolaikinį krūties vėžio gydymą ir gerus estetinius rezultatus,“ – sako prof. V. Ostapenko.

 

Apie krūties vėžį

Krūties vėžys yra viena aktualiausių moterų sveikatos problemų pasaulyje. Tai dažniausias moterų piktybinis susirgimas. Kasmet pasaulyje diagnozuojama daugiau nei 1,38 mln. naujų krūties vėžio atvejų, o tai sudaro 23 proc.visų naujų vėžio atvejų. Kasmet nuo šio vėžio miršta daugiau nei 450 tūkstančių moterų – t.y. 14 proc. visų mirčių dėl vėžio.

Paskutiniais Lietuvos vėžio registro duomenimis 2012 m. Lietuvoje nustatyti 1 526 krūties vėžio atvejai. Šie navikai sudarė 9 proc. visų naujai diagnozuotų vėžio atvejų.

 

Parašykite mums

Rekvizitai

VŠĮ Viktorijos leidyba

Įmonės kodas : 125011888

redaktorius@onkologopuslapiai.lt