Ką reikia žinoti apie tinkamą mitybą sergant onkologine liga: gydymo metu išliksite stiprūs, išvengsite daugumos šalutinių gydymo poveikių

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Praktiniai patarimai

2019-05-01

Yra žinoma, kad tinkama mityba gali sumažinti vėžio išsivystymo riziką, ji taip pat yra labai svarbi gydymo proceso metu. Netinkama mityba gali pakenkti, todėl žmonės neturėtų pasikliauti stebuklingais neištirtų dietų poveikiais.

Kai diagnozuojamas vėžys ir pradedamas gydymas, svarbu, kad pacientas būtų kuo geresnės fizinės būklės, tuomet galima sėkmingiau atlikti chirurgines operacijas, taikyti radioterapiją ir chemoterapiją.

Dėl nepakankamos mitybos sumažėja kūno svoris, o tai sąlygoja sumažėjusius maistinių medžiagų rezervus organizme, sutrikusį imunitetą, lėtą žaizdų gijimą, jėgų trūkumą ir kitus organizmo pokyčius.

Svorio netekimas ir suvalgomo maisto kiekio sumažėjimas (jei suvalgoma mažiau nei ¾ anksčiau suvalgomo kiekio per dieną) rodo, kad valgoma per mažai. Esant tokiai situacijai būtina galvoti apie tai, kaip padidinti kalorijų ir kitų maistinių medžiagų kiekį. Įvertinti mitybos būklę reikėtų patikėti dietologui. Vėžiu sergančių žmonių medžiagų apykaita pakinta, todėl organizmui reikia gerokai daugiau baltymų nei sveikam žmogui. Net jei suvalgytumėte tą patį maisto kiekį kaip ir anksčiau, kai buvote sveiki, reikia galvoti, kaip padidinti baltymų kiekį maiste.

Tinkama mityba gali sumažinti nepageidaujamą svorio netekimą ir taip pagerinti gydymo rezultatus bei gyvenimo kokybę.

Liga ir jos gydymas daro įtaką apetitui, taip pat tam, kaip organizmas reaguoja į maistą. Žmonių mitybos poreikiai skiriasi, todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dietologu. Tinkama mityba padeda jaustis geriau, išlaikyti jėgas ir energiją, išvengti svorio mažėjimo ir išlaikyti maistinių medžiagų atsargas organizme, geriau toleruoti gydymą (bus mažiau šalutinių poveiki)). Tinkamai maitinantis sumažės infekcijų rizika, atsigausite greičiau po gydymo.

Tinkama mityba reiškia, kad valgomi įvairūs produktai, kuriuose yra daug maistinių medžiagų, padedančių kovoti su vėžiu.

Šios maistinės medžiagos yra: baltymai, angliavandeniai, riebalai, vanduo, vitaminai ir mineralai.

Baltymai

Baltymai yra būtini kūno audiniams atsistatyti (po operacijos, chemoterapijos, radioterapijos), žaizdoms gyti ir kovojant su infekcijomis. Jei baltymų negauname su maistu, organizmas reikiamą baltymų kiekį pasiima naikindamas raumenis. Taigi, jėga prarandama, ir prireiks gerokai daugiau laiko atsigauti po ligos. Kaip minėta, žmonėms, kurie serga vėžiu, reikia daugiau baltymų nei įprastai. Po operacijos, chemoterapijos, radioterapijos papildomi baltymai reikalingi audinių regeneracijai ir kovai su infekcijomis.

Baltymų šaltiniai yra: žuvis, paukštiena, liesa raudona mėsa, kiaušiniai, pieno produktai, riešutai, žirniai, pupelės, lęšiai.

Riebalai

Riebalai svarbūs mitybai. Kūno riebalai naudojami kaip energijos šaltinis. Yra įvairių rūšių riebalų, kai kurie riebalai naudingesni nei kiti. Atsižvelgiant į riebalų poveikį širdies ir kraujagyslių būklei ir cholesterolio koncentracijai, rekomenduojama pasirinkti nesočiuosius riebalus.

Nesočiųjų riebalų daugiausia augaliniuose aliejuose – alyvuogių, linų sėmenų, saulėgrąžų, rapsų.

Angliavandeniai

Angliavandeniai yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Žmogui svarbu gauti tiek angliavandenių, tiek riebalų. Energija reikalinga kasdieninei organų veiklai ir darbui, taip pat tam, kad baltymai galėtų atlikti savo funkcijas organizme – užtikrintų efektyvią imuninės sistemos veiklą ir geresnį žaizdų gijimą. Geriausi angliavandenių šaltiniai yra vaisiai, grūdų produktai (viso grūdo duona, viso grūdo makaronai, avižiniai dribsniai, grikiai ir kt.). Šie produktai turi daug maistinių skaidulų ir B grupės vitaminų. Saldumynai – pyragėliai, saldainiai ar cukraus turintys limonadai turi daug angliavandenių, tačiau juose nėra kitų vertingų medžiagų, tokių kaip vitaminai, maistinės skaidulos ir mineralai.

Maistinės skaidulos

Maistinių skaidulų organizmas iki galo nesuvirškina. Maistinės skaidulos reguliuoja virškinimo trakto veiklą – sumažina viduriavimo ar vidurių užkietėjimo riziką. Maistinių skaidulų šaltiniai yra vaisiai, daržovės – kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai ir kt., viso grūdo produktai (avižiniai dribsniai, miežiai, grikiai, viso grūdo kruopos, viso grūdo makaronai), sėlenos, spraginti kukurūzai ir kt.

Vanduo

Žmogaus organizmui reikia optimalaus vandens kiekio, kad būtų užtikrinta tinkama mineralų, reikalingų normaliam organizmo funkcionavimui, pusiausvyra. Per dieną reikia išgerti maždaug aštuonias dešimt stiklinių vandens (mažiau tomis dienomis, kai į veną lašinami skysčiai). Geriausiai gerti vandenį arba nesaldintą žolelių arbatą.

Vitaminai

Kūnui reikalingi vitaminai. Dauguma vitaminų yra maisto produktuose. Jei valgote subalansuotą maistą, kuriame yra pakankamai baltymų ir kalorijų, organizmas gauna daug vitaminų ir mineralų.

Žmonėms, kurie serga vėžiu, dažnai sunku valgyti gerai subalansuotą maistą, nes dėl ligos sumažėja apetitas, o gydymas gali būti susijęs su nepageidaujamu poveikiu – pykinimu, vėmimu, burnos gleivinės uždegimu (stomatitu) ir virškinimo trakto sutrikimais.

Jei ši būklė trunka ilgai (kelias savaites), turite papildomai vartoti specialios medicininės paskirties maistą, skirtą vėžiu sergantiems pacientams (pvz., Nutridrink Protein). Šie maisto produktai padeda užkirsti kelią mitybos nepakankamumui. Nutridrink Protein yra visos reikalingos maistinės medžiagos (daug baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralų).

Natūralios augalinės kilmės maistinės medžiagos

Natūraliuose augalinės kilmės produktuose yra daug vertingų maistinių medžiagų, turinčių įrodytą apsauginį poveikį organizmui. Šios maistinės medžiagos – tai karotinoidai (jų yra persimonuose, citrusiniuose vaisiuose, daržovėse – morkose, pomidoruose, ir t.t.), likopenas (pomidoruose), resveratrolis (mėlynėse, vynuogėse, raudoname vyne), fitosteroliai (žaliose daržovėse, aukštos kokybės augaliniuose aliejuose). Šių maistinių medžiagų yra ir tablečių pavidalo, tačiau reikia pažymėti, kad jų veiksmingumas bus daug didesnis, jei juos gausite valgydami natūralios kilmės produktus.

Maistas prieš pradedant gydymą

Prieš pradedant gydymą gali būti neaišku, kaip jausitės gydymo metu ir kokie šalutiniai gydymo poveikiai pasireikš, todėl svarbu laiku planuoti ir pasirengti gydymo laikotarpiui. Paklauskite savo gydytojo, kokio šalutinio  gydymo poveikio galite tikėtis, kad galėtumėte planuoti, ką daryti, kai tai atsitiks.

Naudingi patarimai, kaip pasiruošti gydymui:

• vartokite jums patinkančius ir žinomus produktus, kad galėtumėte juos valgyti net ir jausdamiesi blogai;
• paruoškite maistą iš anksto ir užšaldykite, padaliję jį į mažas dalis;
• paprašykite šeimos narių padėti jums apsipirkti ir gaminti valgį;
• aptarkite savo mitybos klausimus su savo gydytoju ir/ar dietologu.

Žmonėms, kuriems navikas išsivystė galvos, kaklo ar pilvo srityje, patariama įsigyti specialios medicininės paskirties maisto produktų, pvz., Nutridrink Protein, jau prieš gydymą (radioterapiją, chemoterapiją), nes yra labai didelė tikimybė, kad po gydymo bus sunku valgyti įprastą maistą.

 Kai bus pradėtas gydymas

Valgykite kuo įvairesnį maistą, tai ypač svarbu. Jei valgysite aukštos kokybės maisto produktus, organizmo rezervai bus tokie, kad gydymo metu išliksite stiprūs, išvengsite daugumos šalutinių gydymo poveikių, bus išlaikytas imuninės sistemos gebėjimas kovoti su infekcijomis. Gerai besimaitinantys žmonės geriau susidoroja su šalutiniu gydymo poveikiu ir atlaiko didesnes vaistų dozes, o tai labai svarbu gydant vėžį.

 Kai kurios rekomendacijos:

• Nevenkite naujų patiekalų. Gydymo metu pasikeičia skonio pojūtis, o daugelis produktų, kurie anksčiau atrodė neskanūs, gali pasirodyti malonūs.
• Pabandykite vietoj mėsos rinktis įvairius augalinius produktus, pvz., žirnius ir pupeles.
• Stenkitės suvalgyti ne mažiau kaip 2 ½ puodelio vaisių ir daržovių per dieną, įskaitant citrusinius vaisius. Vaisiuose ir daržovėse yra daug maistingų medžiagų.
• Stenkitės išlaikyti nepakitusį kūno svorį ir nepamirškite fizinio aktyvumo.
• Apribokite druskos, rūkytos mėsos ir nesveikų užkandžių kiekį.

Kai kurios kalorijų ir baltymų vartojimo rekomendacijos:

• valgykite daugiau kartų per dieną mažomis porcijomis, o ne 3 kartus per dieną po daug ;
• valgykite savo mėgstamus maisto produktus bet kuriuo paros metu, pvz., valgykite pusryčių patiekalą pietų metu, jei jis skanesnis;
• valgykite kas kelias valandas, nelaukite, kol išalksite;
• valgykite tuo metu, kai turite geriausią apetitą, pvz., jei ryte geriausias apetitas, tada per pusryčius ir turi būti suvalgoma daugiausia;
• valgydami ar užkandžiaudami vartokite daug energijos ir baltymų turinčius maisto produktus;
• šiek tiek pavaikščiokite ar pajudėkite prieš valgydami, kad pagerintumėte apetitą;
• vartokite specialios paskirties maisto produktus, kuriuose yra daug kalorijų ir baltymų, pvz., Nutridrink Protein;
• negerkite skysčio valgio metu ir prieš jį, vandens vartojimas mažina apetitą. 

Rekomendacijos, kaip padidinti baltymų kiekį:

• į patiekalus pridėkite tarkuoto fermentinio sūrio – į bulves, daržoves, sriubą, makaronus, mėsą ir vaisius;
• įdėkite Nutridrink Protein į košę, sriubą ar padažą, bulvių košę, vartokite Nutridrink Protein kartu su vaisiais;
• šaldytuve visada laikykite kietai virtų kiaušinių ir pridėkite jų į sriubas, salotas, troškinius ir daržoves;
• pridėkite mėsos į sriubą, troškinius;
• supjaustykite keptą arba virtą mėsą gabaliukais ir valgykite su grietinėlės ir prieskonių padažu;
• įdėkite sėklų ar riešutų į vaisius, ledus ar pudingą. Riešutai ir sėklos taip pat gali būti dedamos į salotas ir makaronus.

Rekomendacijos, kaip padidinti energijos (kalorijų) kiekį maiste:

• pridėkite ghee sviesto į bulves, ryžius, makaronus, daržoves, kepinius;
• pridėkite Nutridrink Protein į desertus, blynus, vaflius, vaisius, kakavą, sriubas ir troškinius;
• įpilkite grietinės į virtas bulves ir daržoves;
• sumuštiniams naudokite majonezą arba salotų padažą (su normaliu nesumažintu riebalų kiekiu);
• įdėkite į vaisius uogienės, ledų ar medaus;

Nepamirškite fizinio aktyvumo!

Fizinis aktyvumas padeda išlaikyti jėgas, bei raumenų masę, stiprina kaulus. Fizinis aktyvumas mažina depresiją, stresą, nuovargį, pykinimą ir padeda esant vidurių užkietėjimui. Fizinis aktyvumas taip pat pagerina apetitą. Jei nuspręsite pradėti fizinę veiklą, pasitarkite su savo gydytoju, ar jums leidžiama per savaitę praleisti ne mažiau kaip 150 minučių lengvai sportuojant (pvz., vaikščiojant). Jei gydytojas leido jums sportuoti, pradėkite palaipsniui, 5–10 minučių vaikščiokite pėsčiomis kiekvieną dieną, palaipsniui didindami trukmę iki 150 minučių per savaitę.

Daugiau informacijos rasite tinklalapyje www.nutriciaoncology.lt