Klastingos ligos pranašais šiauliečiui tapo pilvo pūtimas ir gurgėjimas

Autorius: Danutė Jonušienė, "Lietuvos rytas"

Rubrikos: Diagnostika ir gydymas, Pasikalbėkime

Nieko neskauda, nors žarnoje jau lindi vėžys. Net tada, kai atsiranda kraujingų išmatų, daugelis labai nenoriai eina pas gydytoją. Ko jie delsia? Medikai mano, kad žmonės bijo išgirsti vėžio diagnozę.

Viskas gerai. Išgirdęs tokį atsakymą Šiauliuose dirbantis 66 metų vairuotojas namo sugrįžta mintyse dėkodamas likimui, kad laiku pateko į medikų rankas. Taikant minimaliai invazyvią metodiką (laparoskopiją) jam buvo pašalintas navikas, o po penkių dienų vyras buvo išleistas iš ligoninės namo.

Šį rudenį sukaks treji metai, kai šiauliečiui buvo sėkmingai atlikta onkologinė operacija. Kas pusmetį jam būtina atvykti į Nacionalinį vėžio institutą, kur stebima sveikatos būklė ir atliekami įvairūs tyrimai: kraujo, ultragarso aparatu.

Šiauliečiui įtarimų, kad kažkas negerai, kilo dėl pilvo pūtimo ir gurgėjimo. Vėliau išmatose atsirado kraujingų išskyrų. Iš pradžių vyras save ramino, kad tai gali būti tik hemorojus. Tačiau Šiaulių medikai, atlikę tyrimą ultragarso aparatu, vairuotojui pasiūlė vykti į Vilnių, kur įsikūręs Nacionalinis vėžio institutas, ir ryžtis kolonoskopijos procedūrai. Jos metu ir paaiškėjo, kad storojoje žarnoje yra apie 2,5 centimetro skersmens piktybinis darinys – pirmoji vėžio stadija.

Šiaulietis tikino, kad anksčiau buvo atlikęs ne vieną vadinamąjį slaptojo kraujavimo testą, bet nebūdavo jokių pakitimų. Tiesa, kartais išmatose matydavosi skaisčiai raudono kraujo, bet vairuotojas save ramindavo, kad tai nieko rimta, esą dėl hemorojaus, kuris vadinamas vairuotojų liga, nes daug laiko praleidžiama sėdint. Dėl to sutrinka mažojo dubens kraujotaka, išveša kraujagysliniai audiniai, susidaro veninių mazgų. Galbūt šis piktybinis procesas šiauliečio organizme užtruko daugiau kaip dešimtmetį, kol medikams pavyko nustatyti tikrąją ligos priežastį.

Vairuotojas prisipažino, kad ilgą laiką kur kas daugiau rūpinosi savo širdimi dėl ritmo sutrikimų. Kai širdis imdavo blaškytis, sunku būdavo atgauti kvapą, stiprėdavo dusulys, kildavo net panikos priepuolis, kad nedaug liko gyventi.

Po onkologinės operacijos grįžęs namo vyras pakeitė mitybos įpročius – vietoj kiaulienos kepsnio vis dažniau pasirenka kalakutieną, taip pat vištieną. Vengia saldumynų, pyragų, saldainių, bet kartais į arbatą įsideda šaukštelį medaus. Jam patinka daržovės, ypač mėgsta valgyti kopūstus, burokėlius, svogūnus, net česnakus.

„Mėgstu valgyti daug šviežių salotų, kokių tik būna Lietuvoje. Galiu viską valgyti – tik reikia saikingai“, – prisipažino vyras. Šiauliečiui apmaudu, kad daugelis vyrų atidėlioja vizitą pas gydytoją, praranda daug brangaus laiko, kol dar įmanoma išgydyti vėžį, pašalinti jo priežastis, kad liga neatsinaujintų.

Savo giminės istorijoje vairuotojas turi pavyzdžių, kai laimė nusišypsodavo kur kas rečiau. Šiauliečio brolis, kuris yra trejais metais vyresnis, taip pat serga storosios žarnos vėžiu. Prieš 9 metus jam buvo atlikta operacija, taikyta chemoterapija. Tačiau brolis pas gydytoją pakliuvo tik tada, kai vaikai jį palydėjo prie kabineto.

Vairuotojo tėvas taip pat kentėjo nuo žarnyno vėžio, jis mirė būdamas 55 metų. Tuo metu gydytojai sakydavo, kad žarnyne yra kažkoks gumbas, bet rimto onkologinio gydymo dar nebuvo. Šiaulietis neabejojo, kad turi paveldimą polinkį sirgti vėžiu, nes du jo tėvo broliai taip pat yra mirę nuo žarnyno vėžio. Tačiau genetinių tyrimų dėl šeiminio vėžio šiauliečiui niekas nedarė. Pagal galiojančią tvarką, tokie tyrimai atliekami, jei vėžiu suserga jaunesni nei 50 metų Lietuvos gyventojai.

Įvairiose užsienio šalyse vyrauja ir kitokia nuostata dėl storosios žarnos vėžio prevencijos, patikros būdų ir chirurginių gydymo metodų.

Laimėjęs prestižinę Amerikos kolorektalinių chirurgų draugijos premiją Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas Audrius Dulskas neseniai stažavosi „Memorial Sloan Kettering“ vėžio centre Niujorke, taip pat Mayo klinikoje, esančioje Ročesteryje, Minesotoje.

Tai dvi garsiausios ligoninės, kurios pagal vėžio gydymo efektyvumą patenka į pasaulyje geriausių ligoninių sąrašą. Vilniečiui pavyko ne tik stebėti gydytojų darbą šiose JAV ligoninėse, bet ir dalyvauti Amerikos kolorektalinių chirurgų konferencijoje, skaityti pranešimą.

Dalydamasis užjūrio viešnagės įspūdžiais A.Dulskas pabrėžė – nors Lietuvoje įmanoma taikyti daug šiuolaikinių vėžio gydymo būdų, robotinė chirurgija dar laukia savo valandos. „Šiuo metu Lietuvoje plačiai taikoma minimali invazinė operacija laparoskopu, o didžiąją dalį visų storosios žarnos vėžio atvejų minėtose įstaigose JAV chirurgai šalina įvaldę robotinę chirurgiją“, – pasakojo chirurgas.

Šis modernus gydymo būdas ne tik palengvina medikų darbą, nes nereikia dirbti pasilenkus, bet ir sumažina pooperacinių komplikacijų skaičių. „Robotinė chirurgija tausoja paciento organizmą, nes puikiai matomos net smulkiausios audinių struktūros. Operuojant tiesiosios žarnos vėžį ypač svarbu išsaugoti dubens nervus, nes nuo to priklauso šlapinimasis, tuštinimasis, gebėjimas džiaugtis intymiais santykiais“, – sakė chirurgas A.Dulskas.

Mokslinės studijos rodo, kad storosios žarnos vėžio įmanoma išvengti, jeigu atliekama patikros programa ir taikomas vadinamasis slaptojo kraujavimo testas. Kilus įtarimų daroma kolonoskopija, padedanti aptikti ikivėžinius pakitimus, – polipus, iš kurių išsivysto vėžys. Jei pašalinami polipai, vadinasi, žmogus išvengs ir storosios žarnos vėžio.

Lietuvoje ši programa skiriama asmenims nuo 50 iki 74 metų, o štai Amerikos onkologų draugija šiemet rekomendavo patikrą dėl storosios žarnos vėžio pradėti nuo 45 metų. Bėda ta, kad Lietuvoje tik kas ketvirtas gyventojas, kuriam skiriama patikros programa, pasidaro vadinamąjį slaptojo kraujavimo testą.

Storosios žarnos vėžys būdingas vyresnio amžiaus žmonėms – daugiau kaip 80 procentų ligonių suserga vyresni nei 50 metų. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad storosios žarnos vėžys nustatomas vis jaunesniems žmonėms, pavyzdžiui, nuo 1999 iki 2015 metų sergamumas jauname amžiuje padvigubėjo.

Storosios žarnos vėžį lemia daug įvairių veiksnių – paveldimas polinkis sirgti šia liga, tam tikri mitybos ypatumai, rūkymas, alkoholio vartojimas, nejudrus gyvenimo būdas, nutukimas. Kadangi nėra vienos pagrindinės priežasties, dėl kurios išsivysto storosios žarnos vėžys, sunku taikyti ir prevencijos būdus, kurie būtų moksliškai pagrįsti.

A.Dulskas pasakojo, jog ilgą laiką manyta, kad raudona mėsa, taip pat rūkyti mėsos gaminiai, pavyzdžiui, dešra, kumpis, skilandis, ilgai termiškai apdorota mėsa gali paskatinti storosios žarnos vėžio atsiradimą, o aspirino vartojimas gali sumažinti šią riziką. Bet pasaulyje dar trūksta išsamesnių tyrimų šia tema.

Būnant JAV vilniečiui gydytojui į akis krito tai, kad šioje šalyje daug kalbama apie storosios žarnos vėžio pavojus ir būtinus tyrimus. Gatvėse jis regėjo milžiniškus reklamos plakatus, kuriuose užsimenama, kad yra kur kas blogesnių dalykų nei kolonoskopija.

Kolonoskopija vadinamas storosios žarnos tyrimas ilgu, plonu ir lanksčiu instrumentu (kolonoskopu). Atliekantis tyrimą gydytojas stebi ekrane vaizdą nuo išangės iki jungties su plonąja žarna. Darant kolonoskopiją įmanoma aptikti opą, polipus ar piktybinį darinį.

Lietuvoje, kaip ir JAV, žmonės ne visada noriai ryžtasi šiam tyrimui, bet mūsų šalyje kur kas daugiau gyventojų, įsitikinusių, kad kol nieko neskauda, nėra ir vėžio. Bet tai ne visada būna tiesa.

Pasitikrina tik kas ketvirtas

  • Pernai pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą pasitikrino 230 tūkstančių žmonių. Tai ketvirtadalis iš beveik milijono Lietuvos gyventojų, kurių amžius atitinka šios programos tikslinę grupę.
  • Specialistai ragina žmones aktyviau rūpintis savo sveikata ir nedelsti tikrintis dėl vėžio. Storosios žarnos vėžys – viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Kasmet nustatoma apie 1500 naujų ligos atvejų.
  • Ilgą laiką nejaučiama jokių ligos simptomų, todėl dažnai aptinkamas jau IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurį išgydyti yra sunku. O štai nustačius ankstyvųjų stadijų vėžį yra didelė tikimybė pasveikti.

 

Parašykite mums

Rekvizitai

VŠĮ Viktorijos leidyba

Įmonės kodas : 125011888

redaktorius@onkologopuslapiai.lt