Ar pavojingas radonas? Ką reikėtų žinoti kiekvienam
Autorius: Radiacinės saugos centro informacija
Rubrikos: Praktiniai patarimai
2018-03-12
Radiacija mus supa visur
Žmones nuolat švitina įvairių šaltinių skleidžiama jonizuojančioji spinduliuotė (liaudiškai vadinama radiacija). Didžiausią apšvitą gauname ne tirdamiesi rentgenu ar veikiami atominių elektrinių skleidžiamos apšvitos, bet iš gamtoje esančių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių.
Tai kosminė spinduliuotė, pasiekianti Žemę iš kosmoso ir nuo Saulės paviršiaus, spinduliuotė iš Žemės plutos, statybinių medžiagų, oro, vandens ir maisto, taip pat žmogaus kūne esančių gamtinių radionuklidų spinduliuotė. Visų šių šaltinių spinduliuotė yra įvairi savo poveikiu, intensyvumu ir kitomis savybėmis. Pavyzdžiui, kosminės spinduliuotės intensyvumas kylant aukštyn didėja, jis priklauso nuo geografinės platumos. Skrendant 11 km aukštyje dozės galia 70 kartų didesnė negu ant žemės. Grunto radionuklidų spinduliuotės intensyvumas labai priklauso nuo toje vietovėje esančio grunto sudėties.
Dažniausiai gamtinė spinduliuotė nuo žmogaus veiklos nepriklauso, tačiau gali ir priklausyti. Tokios veiklos pavyzdys yra kalio trąšų, turinčių daug gamtinio radioaktyviojo kalio, gamyba ir naudojimas.
Kuo pavojinga jonizuojančioji spinduliuotė, kodėl mes apie ją kalbame?
Jonizuojančioji spinduliuotė yra tokia spinduliuotė, kuri jonizuoja aplinką. Kitaip tariant, jai veikiant bet kokioje medžiagoje vietoje neutralių atomų atsiranda jonų ir elektronų. Dėl to pakinta medžiagų molekulės, kartu ir jų savybės, gali sutrikti žmogaus organų ar funkcijų veikla arba atskirais atvejais organai gali net žūti.
Kas yra radonas, kuo jis pavojingas mūsų sveikatai?
Radonas yra radioaktyvios bespalvės ir bekvapės inertinės dujos. Jos susidaro skylant radžiui, kuris savo ruožtu yra nuo pat Žemės atsiradimo gyvuojančio urano izotopo 238U skilimo grandinės pasekmė.
Didžiąją dalį radono ir jo skilimo produktų spinduliuotės nesunkiai sugeria žmogaus odos paviršius, todėl svarbiausia yra žmogaus vidinė apšvita, t. y. apšvita dėl kvėpuojant į organizmą patekusių radono ir jo skilimo produktų.
Pagrindinis radono ir jo skilimo produktų keliamas pavojus susijęs su tuo, kad gali sukelti kvėpavimo takų ir plaučių vėžį. Radonas ir jo skilimo produktai į kvėpavimo takus patenka žmogui kvėpuojant, nusėda ant plaučių ir kvėpavimo takų sienelių, skildami švitina bei pažeidžia epitelio ląsteles. Nors radonas ir jo skilimo produktai gali pažeisti tik bronchų paviršiaus epitelio ir plaučių audinio ląsteles, tačiau jų poveikis yra gana stiprus. Dėl to po tam tikro laiko (per 15–40 metų) gali išsivystyti plaučių vėžys.
Tai, kad radonas ir jo skilimo produktai gali sukelti vėžį, nustatyta tiriant kalnakasius ir žmones, gyvenančius ten, kur patalpose yra palyginti daug radono.
Manome, kad būtų įdomu ir svarbu žinoti, ar radonas susijęs su rūkymu?
Tabako rūkymo ir radono poveikis žmogaus organizmui panašus tuo, jog abu sukelia plaučių vėžį. Tyrimais nustatyta, kad rūkymas neigiamą radono poveikį sustiprina. Taigi rūkantis žmogus susirgti vėžiu rizikuoja daug labiau negu nerūkantis, net jei jie abu būna patalpose, kur vienodas radono kiekis. Nors bendras rūkymo ir radono poveikis dar tyrinėjamas, yra tyrimų, rodančių, kad radono kiekiui patalpose padidėjus 4 kartus tikimybė rūkančiam žmogui susirgti plaučių vėžiu padidėja apie 9 kartus daugiau negu tikimybė susirgti tose pačiose patalpose esančiam nerūkančiam žmogui.
Kokia radono patalpose situacija Lietuvoje, kokie yra leistini jo kiekiai?
Lietuvoje radonas patalpose pradėtas tirti devintojo dešimtmečio viduryje. Siekiant nustatyti radono kiekį Lietuvos namuose (ne tik gyvenamuosiuose, bet ir mokyklose, vaikų darželiuose), buvo atlikti didelės apimties radono kiekio patalpose matavimai. 1995 m. pradėti tyrimai individualiuosiuose namuose. Atsitiktinai buvo išrinkta 400 individualiųjų namų. Taip buvo siekiama kuo tiksliau įvertinti, kokia yra radono patalpose padėtis šalyje, ir surasti regionus, kur radono patalpose yra daugiau. Kadangi tikslas buvo įvertinti gyventojų, gyvenančių tokiuose namuose, apšvitos dozes, namai matavimams buvo parenkami atsižvelgiant į gyventojų tan
Kaip yra nustatomas radonas patalpose?
Pasaulyje yra daugybė būdų radono kiekiui patalpose tirti. Lietuvoje naudojami trys tyrimo būdai: elektretai, alfa pėdsakų tyrimai ir radono monitoriai. Radono kiekio kitimas matuojamas radono monitoriumi, kuris radono kiekį rodo kas kelias valandas. Iki 3 savaičių trunkantiems radono kiekio patalpose matavimams naudojamos E-PERMTM elektreto ir kameros sistemos, o ilgesniems, iki 6 mėnesių trunkantiems tyrimams naudojami alfa pėdsakų detektoriai. Abiem atvejais išmatuojamas radono kiekio vidurkis per matavimo laiką.
Kokią apšvitą šalies gyventojui lemia radonas patalpose?
Atsižvelgiant į ilgalaikių kompleksinių radono patalpose tyrimų Lietuvoje rezultatus nustatyta, kad vidutiniškai patalpose yra 32 Bq×m-3 radono ir šis radono kiekis lemia metinę efektinę dozę, lygią 1,26 mSv.
Palyginkime, vidutinė metinė šalies gyventojo gaunama apšvita yra 3,37 mSv, radonas patalpose lemia didelę visos gyventojo gaunamos apšvitos dalį.
Ar radonas mus pasiekia ir per vandenį?
Vanduo yra dar vienas radono ir jo skilimo produktų patekimo į žmogaus organizmą šaltinis. Radonas ir jo skilimo produktai į žmogaus organizmą patenka geriant vandenį, būnant patalpoje, kurioje yra vandens garų (pvz., maudantis duše), dirbant patalpoje, kurioje yra palyginti daug vandens garų, ar būnant patalpoje, kur naudojamos gamtinės dujos.
Lietuvoje radono geriamajame vandenyje tyrimai buvo pradėti 1997 m. Ištirtos visos tuo metu veikusios mineralinio vandens vandenvietės. Kartu buvo matuojamas ir radono kiekis geriamajame vandenyje. Remiantis šių tyrimų rezultatais, buvo nustatytas leistinasis radono kiekis vandenyje.
Kadangi iki 2004 m. atlikti radono patalpose tyrimai karstiniame regione (Biržų, Pasvalio rajonai) parodė, kad šis regionas pasižymi didesne radono rizika, buvo detaliau ištirtas radono kiekis karstinio regiono geriamajame vandenyje ir kad būtų galima palyginti, didžiųjų miestų vandenvietėse. Nė viename mėginyje radono kiekis leistinojo 100 Bq/l lygio neviršijo. Įvertinta, kad radonas geriamajame vandenyje lemia šalies gyventojo apšvitą, lygią 3 mSv. Ši apšvita sudaro labai mažą apšvitos iš visų galimų apšvitos šaltinių dalį ir radiacinės saugos požiūriu yra nereikšminga.
Kokių yra galimybių ir priemonių radono kiekiui mažinti?
Radono rizikai prognozuoti atliekami radono kiekio grunte ir grunto laidumo dujoms tyrimai, įvertinama tikimybė, kiek radono toje vietoje pastatytuose pastatuose galėtų būti.
Yra daugybė būdų, kaip mažinti radono kiekį patalpose. Kokį būdą pasirinkti, priklauso nuo namo konstrukcijos, grunto, ant kurio namas pastatytas, ir kt.Atsižvelgiant į radono rizikos prognozavimo rezultatus, projektuojant ir statant pastatus galima imtis prevencinių priemonių, kad radono kiekis patalpose neviršytų leistinojo lygio.
Prieš pasirenkant mažinimo būdą, pirmiausia reikia rasti vietas, per kurias grunto oras su radonu patenka į patalpų vidų. Po to – užsandarinti visus plyšius ir pasinaudoti kuriuo nors jau sukurtu mažinimo būdu. Po šių darbų turi būti atliekami radono kiekio matavimai tam, kad būtų patikrinta, ar panaudota mažinimo priemonė yra efektyvi.
Jeigu radono kiekis vandenyje viršija nustatytus lygius, ruošiant šį vandenį turi būti imamasi priemonių radono arba jo skilimo produktų kiekiui mažinti. Mažinant radono kiekį vandenyje reikia nepamiršti, kad radonas iš vandens labai greitai išgaruoja, todėl vandenį palaikius iki vartojimo ir pavirinus radono vandenyje beveik neliks. Norint sumažinti radono kiekį vandens garų prisotintoje patalpoje, reikėtų įrengti tinkamą patalpos ventiliacijos sistemą arba mažinti buvimo patalpoje trukmę.
Kur kreiptis norint nustatyti radono kiekį?
Radiacinės saugos centras atlieka radono kiekio patalpose, grunte ir vandenyje tyrimus.
Norint sužinoti, kiek radono yra patalpose, Radiacinės saugos centrui reikia pateikti laisvos formos prašymą ar užpildyti radono registracijos anketą, kurios nuoroda paskelbta Radiacinės saugos centro interneto svetainėje www.rsc.lt gyventojams skirtoje skiltyje „Registracija ilgalaikiams radono tyrimams atlikti“.
Prašyme ar anketoje reikia būtinai nurodyti matavimo vietos adresą ir asmens, su kuriuo bus palaikomi ryšiai, kontaktinį telefono numerį. Matavimai naudojant alfa pėdsakų detektorius trunka ne mažiau kaip tris mėnesius.
Jeigu iškiltų abejonių dėl vandenyje esančio radono kiekio, reikėtų švarų indą pripilti šviežio, nenusistovėjusio vamzdynuose vandens. Pilti lėtai, kad radonas neišsiskirtų su burbulais, indą pripildyti iki viršaus, jį sandariai uždaryti ir su laisvos formos prašymu pristatyti į Radiacinės saugos centrą, kad būtų atliktas radono kiekio vandenyje tyrimas.