Gyvenimo kokybė – atkurta krūtis

Rubrikos: Praktiniai patarimai

Buvusios pacientės, taip pat tebesigydančios moterys, jų artimieji, medikai ir žiniasklaidos atstovai – auditorija, liudijanti geros komunikacijos galimybę, susirinko į tradicinę metinę Nacionalinės krūties ligų asociacijos konferenciją. Drauge su partneriais Nacionaliniu vėžio institutu ir VU ligonine Santaros klinikos suorganizuota konferencija įvyko lapkričio 17 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Kad krūties vėžiu sergančios moterys nepasijustų užribyje, kad naujausia informacija ne tik apie inovatyvius gydymo būdus bei mokslininkų paieškas, bet ir apie reabilitacijos galimybes pasiektų kiekvieną, kuriai tai aktualu, yra vienas iš svarbiausių Nacionalinės krūties ligų asociacijos veiklos sričių.

Apie 50 moterų iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Biržų konferencijoje „Naujos gyvenimo formos ir kokybė“ klausėsi gydytojos genetikės Olgos Liaugaudienės apie genetinius tyrimus sergant krūties vėžiu ir diskutavo apie šių tyrimų poreikį bei prieinamumą. Paaiškėjo, jog pacientės žino daugiau nei kai kurie šeimos gydytojai, atsisakantys jau sergančiai moteriai duoti siuntimą konsultuoti genetikui.

Drauge su medicinos psichologe Sandra Birbilaite bandyta dar kartą atsakyti į amžiną klausimą „Kas kaltas, kad aš susirgau?“, kuris iškyla daugeliui moterų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ryšio tarp asmenybės ir onkologinės ligos nėra.

Įdėmiai išklausytas imunologės dr. Vitos Pašukonienės pranešimas „Imunitetas vėžiui. Kas tai?“ Visame pasaulyje daug tikimasi iš vis dažniau vėžiui gydyti taikomos imunoterapijos, kuri derinant su kitais priešnavikiniais medikamentiniais gydymo būdais kai kurių vėžio lokalizacijų atvejais jau duoda gerų gydymo reultatų.

 

Svarbiausia – pozityvus mąstymas

„Svarbiausias dalykas – pozityvus mąstymas, ir gera nuotaika“, – pripažino Vilniaus universiteto Santaros klinikų plastikos chirurgas Simonas Kaupas, kalbėjęs apie krūtų atkūrimą.

Pasiruošimas tokiai operacijai prasideda nuo konsultacijos, kurioje paaiškinama pacientei, koks gali būti gydymo planas. Gauti konsultaciją būtinas šeimos gydytojo ar onkologo siuntimas. Joje moterys sužino apie tai, koks rekonstrukcijos metodas jai labiausiai tinka, kokių priemonių reikia operacijai ir pooperaciniam periodui. Deja, Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja implantų, taip pat kompresinių kojinių, specialios liemenėlė bei specialaus korseto, o šios pagalbinės priemonės yra būtinos po operacijos.

Po krūtų rekonstrukcinės operacijos pacientės praleidžia ligoninėje vidutiniškai apie septynias dienas, nes tai sudėtinga chirurginė operacija. Tuo metu pacientė turi vartoti paskirtus vaistus nuo krešėjimo, nuskausminamuosius, antibiotikus.

Pasakodamas apie tai, koks  tinkamiausias metodas, plastikos chirurgas S.Kaupas priminė vieno italų mediko žodžius – nėra vienos suknelės visiems metų sezonams. Taip ir krūties atkūrimo metodai parenkami individualiai, nes kiekviena pacientė yra unikali.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, taikomi keli krūties rekonstrukcijos būdai, pavyzdžiui, naudojant implantus ir audinių plėtiklius, taip pat įmanomas krūties atkūrimas savais audiniais, gali būti taikomas ir šių metodų derinys.

Krūties atkūrimas nėra pigus. Implantų bei audinių plėtiklių kainos Lietuvoje svyruoja nuo 800 iki 1000 eurų. Šių medicininių priemonių moteris turi įsigyti pati, nes, kaip minėta, iki šiol Valstybinė ligonių kasa onkologiniams ligoniams jų nekompensuoja.

Pasirinkus rekonstrukcinę operaciją naudojant implantus, reikia žinoti, kad tai – dviejų etapų gydymas. Iš pradžių įsodinamas audinių plėtiklis, kuris dažnai papildomas fiziologiniu skysčiu, taip  plečiami audiniai iki tam tikro tūrio. Pagaliau išaušta diena, kai moteriai vėl reikia gultis ant operacinės stalo – audinių plėtiklis keičiamas  nuolatiniu implantu. Vėliau moteris gali naudoti spenelių protezus.

Tačiau dažniausiai pasaulyje atliekama krūtų atkūrimo operacija, kai naudojamas nugaros plačiojo raumenis lopas – kai tam tikras audinių kiekis paimamas iš nugaros ir perkeliamas į būsimos krūties vietą, atkuriant  dalį jos tūrio. Gali būti taikomas kombinuotas metodas, kai naudojami savi audiniai, taip pat krūtų implantai.

 

Krūties atkūrimas iš savų audinių

Natūraliausiai atrodo nauja krūtis, kai ji suformuojama vien iš pacientės pilvo audinių – odos, riebalų ir raumens. Vietoje, kur buvo paimta audinių, lieka tik nedidelė žymė.  Toks metodas padeda vienu šūviu nušauti du zuikius – sugrąžinama ne tik krūtis, bet ir sumažėja pilvas, nes jis pasidaro plokštesnis. Kad nebūtų išvaržos, kartais po operacijos tenka sutvirtinti pilvą, todėl į pilvo sieną įsodinamas tinklelis. Kai kuriais atvejais audiniai imami iš šlaunų ar sėdmenų, bet tai daroma kur kas rečiau.

Krūties atkūrimas savais audiniais – tai viena rizikingesnių chirurginių operacijų. Nors komplikacijos nėra dažnos, bet jos sudėtingos. Jei pacientė dėl medicininių priežasčių netenka suformuotos krūties, ji patiria didelę psichologinę traumą. Kartais pasitaiko pooperacinis kraujavimas, todėl pacientei gali tekti antrą kartą gultis ant operacinio stalo, kad būtų sustabdytas kraujavimas.

Dar viena nemaloni komplikacija – persodintų audinių dalinė nekrozė, ji būna vos 1–2 proc. visų atvejų. Kartais pilve susikaupia audinių skysčio, gali kilti vadinamoji implantų infekcija, padidėti venų trombozės pavojus.

Pasaulyje pastaruoju metu plinta mada tatuiruoti spenelį.  Jis atrodo beveik toks kaip tikras, tik moteriai pasisukus šonu jo būna nematyti. Dar viena išeitis – spenelio protezai, kurie priklijuojami prie atkurtos krūties ir beveik niekuo nesiskiria nuo tikrų.

 

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Onkologo žvilgsniu

Lietuvoje atliekamos operacijos, kai vienu metu profilaktiškai šalinamos abi krūtys. 2011 m. pirmąją profilaktinę abiejų krūtų mastektomiją dėl genetiškai patvirtintos BRCA1 geno mutacijos Nacionaliniame vėžio institute atliko prof. Valerijus Ostapenko.

„Suplanavus profilaktinę vienos ar abiejų krūtų mastektomiją, kai moteriai genetiniu ištyrimu yra patvirtinta BRCA1 geno mutacija, įmanoma ne tik šalinti, bet ir vienu metu atkurti krūtis, –  aiškino profesorius V.Ostapenko. – Tačiau tokia pagalba galima tik sveikoms moterims.“

Prof. V. Ostapenko priminė, kad susirgus krūties vėžiu dažnai nepakanka vien chirurginio gydymo.  Ligonei dažnai skiriama chemoterapija, radioterapija, todėl apie krūtų atkūrimą bet kuriuo siūlomu metodu galima galvoti tik tada, kai būna pasibaigęs onkologinis gydymas.

Labai svarbu, kad pacientės pasitikėtų gydytojais. „Tikėkite, kad gydytojas sako tiesą, nes įvertinus tą didžiulį ir profesionalų darbą, kurį atlieka mūsų gydytojai, aišku, kad jie turi sukaupę didelę patirtį, – sako prof. V. Ostapenko. – Neklausykite, ką jums pataria draugė, kaimynė, pažįstama. Kreipkitės į specialistus – mes tikrai galime pasigirti gerais gydymo rezultatais.“

Šiandien multidisciplininiuose aptarimuose – o šiuose aptarimuose dalyvauja visi krūties vėžį diagnozuojantys ir gydantys specialistai, aptariamas kiekvienos pacientės ligos atvejis ir suplanuojamas gydymas. „Jaunoms pacientėms siūlome genetinius tyrimus, paaiškiname ir prevencinės chirurginės operacijos niuansus, jeigu planuojamas chemoterapinis gydymas, įspėjame apie vaisingumo išsaugojimą, – pasakojo prof. V. Ostapenko. – Šiandien dirbame pagal europietiškus standartus.“

Pasak prof. V. Ostapenko, neretai tenka dalyvauti Europos Komisijos organizuojamuose pasitarimuose, kuriuose keliamas reikalavimas, kad kiekviena ES moteris turėtų teisę į kvalifikuotą ištyrimą dėl krūties vėžio ir į gydymą specializuotuose sertifikuotuose krūties vėžio centruose. Šiandien Nacionalinis vėžio institutas vienintelis Baltijos šalyse turi sertifikuotą Kompetencijos krūties vėžiui gydyti centrą, kuriame gydosi apie 50 proc. krūties vėžiu sergančių Lietuvos moterų.

Parašykite mums

Rekvizitai

VŠĮ Viktorijos leidyba

Įmonės kodas : 125011888

redaktorius@onkologopuslapiai.lt