Psichologo pagalba įveikiant vėžio keliamą stresą ir stiprinant psichologinę sveikatą: išsprendžiami net ir egzistenciniai dalykai, sako psichologė Sandra Birbilaitė

Rubrikos: Naujienos, Pasikalbėkime

2024-11-28

Medicinos psichologė-psichoterapeutė Sandra Birbilaitė

Vėžio diagnozė kiekvieno žmogaus ir jo artimųjų gyvenime yra lydima  sunkių išgyvenimų, iškyla iššūkių įveikiant stresą, baimę, neviltį, planų žlugimo situaciją. Pasikeitus sveikatai, taip pat dėl nelengvo ir ilgai trunkančio  gydymo gali išsivystyti sunkūs emociniai išgyvenimai, depresija ir kiti sutrikimai. Visos šios būsenos paprastai būna ilgalaikės, jos gali stipriai paveikti žmogaus psichikos sveikatą. „Kartais iškyla egzistenciniai klausimai, apsilankę pas psichologą pacientai pasidalija savižudybės mintimis, kurios yra išsprendžiamos terapinėje erdvėje“, – sako medicinos psichologė-psichoterapeutė Sandra Birbilaitė.

Stresą kelia diagnozė ir informacijos gausa

Kelionės per ligą kelyje pacientas bendrauja su daug įvairių specialistų, kurie skiria tyrimus, gydymą, seka ligos eigą. Šiuolaikinis vėžio gydymas yra sudėtingas procesas, gali trukti mėnesius, net metus. Bendraudamas su gydytoju pacientas dažnai ne viską supranta, ką gydytojas pasakė, užmiršta paklausti svarbų klausimą, o gal net ir nežino, ko gydytojo klausti. Suteikus  psichologinę pagalbą ir paramą pacientui lengviau susiorientuoti savo iš esmės pasikeitusiame gyvenime, suvaldyti emocijas ir jausmus, sąmoningai bendradarbiauti su gydančiais gydytojais ir suktelkti visas savo jėgas kovai su vėžiu.

Gausi ir sudėtinga nauja medicininė informacija užgriūna pacientą, kuris iki šiol nebuvo apie tai girdėjęs. „Išgirdęs tiek daug naujų dalykų apie ligą ir planuojamą gydymą, žmogus gali pajusti norą atsitraukti, net nepradėti gydytis. Jam viso per daug, jis sutrikęs, pasimetęs, o gydytojai kalba tarsi svetima, nesuprantama kalba“, – sako S. Birbilaitė.

Būtina psichologo pagalba

Susidūrus su sunkia liga bene sunkiausias yra diagnozės laukimas, taip pat diagnozavimo ir ligos atsinaujinimo laikotarpis. „Tuo metu žmonėms ypač svarbi psichologo pagalba, kurį padėtų įveikti ligos sukeltą stresą. Psichologo kabinete, psichologiškai palaikančioje aplinkoje ir užmezgus pasitikėjimo ryšį su psichologu, pacientas gali aptarti jam aktualius klausimus, susijusius su gydymu, kaip pačiam išbūti su ligos sukeltais išgyvenimais ir kaip pranešti šeimos nariams“, – sako S. Birbilaitė.

Pasak medicinos psichologės, kartais iškyla egzistenciniai klausimai, pacientai pasidalija savižudybės mintimis, kurios yra išsprendžiamos terapinėje erdvėje. „Kai pacientai apsilanko pas mus, matau, kaip mažėja jų nerimas, stresas, depresiniai simptomai, gerėja gyvenimo kokybė, jie ima drąsiau bendrauti su gydytojais, keičiasi požiūris į ligą, atsiranda stiprus noras ir viltis pasveikti“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto medicinos psichologė-psichoterapeutė Sandra Birbilaitė.

Specialistė pastebi, kad žmonės vis dažniau ateina į psichologų kabinetus, patys aktyviai ieško psichologinės pagalbos, dalis jų ateina paskatinti kitų pacientų, kurie jau gavo psichologinę pagalbą.

Pasak S. Birbilaitės, apie 40–60 proc. onkologinėmis ligomis sergančių pacientų pasireiškia depresijos požymiai, nerimą jaučia daugiau nei 50 proc. pacientų. Visi sužinoję onkologinės ligos diagnozę asmenys išgyvena stiprų stresą ir mirties baimę. Daugiau nei 70 proc. pacientų turi ligos atsinaujinimo baimę.

Pagalba onkologiniams pacientams ir jų šeimoms

2024 m. rudenį Nacionalinis vėžio institutas vykdė Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamą projektą   „Onkologinių pacientų ir jų šeimos narių sveikos gyvensenos ir psichologinės sveikatos stiprinimas“ (2024-07-11, Nr. S-169)

Projekto tikslas – pagerinti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų ir jų šeimos narių psichologinę ir fizinę savijautą suteikiant žinių apie sveiką gyvenseną susirgus ir po gydymo, sergant įvairiomis onkologinėmis ligomis ir gaunant specifinį gydymą. Taip pat kalbėta apie sveiką mitybą, fizinio aktyvumo svarbą, streso poveikį organizmui ir žinių apie įvairius jo mažinimo būdus bei psichologinio atsparumo ugdymą nuotolinių ir kontaktinių praktinių užsiėmimų metu. Nuotolinius užsiėmimus vedė patyrę gydytojai onkologai, kineziterapeutai, gydytojai dietologai, visuomenės sveikatos specialistai ir psichologai, dirbantys onkologijos srityje.

Septyniose savivaldybėse – Vilniaus, Jonavos, Lazdijų, Kėdainių, Pasvalio, Biržų, Trakų – gydytojas dietologas, kineziterapeutas ir psichologai vedė praktinius užsiėmimus. Įvykusiuose 56 seminaruose dalyvavo apie 500 pacientų ir jų artimųjų, susiduriančių su vėžio ir jo gydymo sukeltomis problemomis. Siekiant pagerinti onkologinių pacientų ir jų šeimos narių psichologinę ir fizinę savijautą buvo teikiamos psichologo, kineziterapeuto ir gydytojo dietologo konsultacijos. Jos buvo organizuojamos  kontaktiniu arba pagal poreikį nuotoliniu būdu.

Savitarpio pagalbos grupėje sėkmingiau įveikiamas stresas

Įrodyta, jog dalyvaujant psichologinės savitarpio pagalbos grupės veikloje onkologiniams pacientams lengviau pavyksta  sumažinti išgyvenamo distreso lygį, vidinę įtampą ir nerimą. Bendras grupės narių dalinimasis patirtimi suteikia galimybę mažėti socialinės izoliacijos jausmui. Šio projekto metu onkopsichologai vedė specialiai onkologiniams pacientams sukurtus užsiėmimus „Į prasmę orientuotą grupinė terapija“ pagal William Breitbart metodiką, kuri plačiai naudojama Europoje ir Amerikoje specializuotuose onkologinių ligų gydymo centruose. Beveik 100 žmonių dalyvavo septyniuose pacientams itin naudinguose užsiėmimuose ir, be abejo, pagerino savo psichinę sveikatą. „Mokslinių tyrimų rezultatai įrodė jos naudingumą onkologiniams pacientams, atkuriant jų gyvenimo prasmę ir mažinant mirties ir egzistencinę baimę sergant onkologine liga“, – sako S. Birbilaitė.

Kita dalis užsiėmimų buvo skirta psichologinio atsparumo didinimui. Taip pat vyko egzistencinio nerimo mažinimo užsiėmimai sergant onkologine liga ir pasveikus, kurių metu buvo rodomas filmas „Angelų takais“, tuo pat metu vykstant nerimo mažinimo užsiėmimams. Pagal iš anksto parengtą metodiką vyko filmo aptarimas.

Vykdant projektą sukurta informacinė platforma PsichoOnkologija.lt. Joje pacientai ras patikimos ir naudingos informacijos apie ligos prognozę, kaip bendrauti su gydytoju. Čia pateiktos nerimo mažinimo, ligos prasmės stiprinimo, gyvenimo po ligos terapijos.