Lūkesčiai įgyvendinant storosios žarnos vėžio prevencijos programos pokyčius: vykdomas pilotinis projektas pereinant prie centralizuoto modelio

Rubrikos: Naujienos

2025-03-07

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa vykdoma jau antrą dešimtmetį, bet dėl įvairių priežasčių stringa. Kaip priežastys nurodomas informacijos trūkumas, gyventojų nepasitikėjimas, organizaciniai nesklandumai. 

Perėjimą prie centralizuoto Storosios žarnos vėžio prevencinės programos modelio komentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento vyresnioji patarėja  Agnė Liubeckienė.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa buvo patvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2009 m. Programa orientuota į tam tikrą populiacijos dalį, kurios rizika susirgti vėžiu yra didžiausia bei geriausi gydymo rezultatai. Lietuvoje tikslinės amžiaus grupės ribos (vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų imtinai) bei tyrimų periodiškumas Programoje nustatyti vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijomis. Programos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Vertinant dalyvavimo Programoje rodiklius, fiksuojama, kad dalyvavimo Programoje rodiklis išlieka nepakankamas – dalyvavimo procentas 5-tame Programos vykdymo cikle (2022-07-01–2024-06-30) tesiekia 45,91 proc.,  o norint efektyviai vykdyti ankstyvosios diagnostikos ir prevencines programas rekomenduojama patikrinti ne mažiau kaip 70 proc. tikslinės populiacijos.

Viena iš priežasčių, kodėl dalyvavimo Programoje rodiklis nepakankamas, yra informacijos apie vykdomą Programą trūkumas. Tai galima grįsti Valstybinės ligonių kasos inicijuoto ir atlikto tyrimo rezultatais, publikuotais 2023 m. lapkričio 28 d. Jo duomenimis, tik 65 proc. apklausos dalyvių teigė žinantys apie Programą. Tos pačios apklausos rezultatai rodo, kad net 1 iš 3 apklaustųjų atsisakytų šeimos gydytojo pasiūlymo pasinaudoti bet kuria prevencine programa todėl, kad, jų manymu, būtų sunku patekti pas gydytoją. Įdomu tai, kad 22 proc. prevencinėmis programomis nepasinaudotų dėl įsitikinimo, jog yra sveiki, penktadalis (20 proc.) teigia nedalyvaujantys, nes nuogąstauja dėl blogų rezultatų, o dar 11 proc. nurodė neturintys tam laiko.

Pagrindinis būdas šiam informacijos vakuumui eliminuoti, taip pat keisti ir stiprinti sveikos gyvensenos, rūpinimosi asmenine sveikata įgūdžius yra visuomenės švietimas. Labai svarbu ne tik informuoti asmenį apie jam priklausančią prevencinę programą sulaukus tam tikro amžiaus, ne tik pakviesti asmenį dalyvauti programoje, o – ir tai ypač svarbu  – suteikti visą informaciją apie vėžio riziką, prevencinių programų tikslą ir naudą, atliekamus tyrimus. Tik turintis patikimą informaciją asmuo galės tinkamai įsivertinti dalyvavimo programose naudą, riziką ir priimti gerai pasvertą sprendimą dalyvauti ar ne.

Imtasi organizacinių pokyčių – vyksta bandomieji projektai. Kokia pokyčių esmė?

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai)  – jiems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas.

Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.

Informavimą apie storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos, slapto kraujavimo testo atlikimo ir rezultatų įvertinimo bei paciento siuntimo pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopijos paslaugų teikimą organizuoja PAASPĮ (pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaiga) prie jos prisirašiusiems 50–74 metų (imtinai) asmenims.

Tokių PAASPĮ šalyje yra apie 470, jose dirba apie 2000 šeimos gydytojų. Vadinasi, tiek, kiek yra PAASPĮ, tiek yra ir Programos organizavimo tvarkų. Surinkti duomenis apie programose teikiamas paslaugas, atrenkamus ir informuojamus asmenis sudėtinga, nes šalyje nėra vienos bendros informacinės sistemos ir duomenų bazės, taip pat nėra galimybės užtikrinti surinktų duomenų objektyvumo, o be duomenų nėra galimybės identifikuoti konkrečių problemų ir laiku priimti sprendimų toms problemoms šalinti. Todėl įvertinus esamą Programos organizavimo situaciją, esamus statistinius duomenis, kurie byloja apie nepakankamą dalyvaujančiųjų Programoje skaičių ir per lėtą šio rodiklio augimo dinamiką, buvo surinkta ekspertų komanda, kuri peržiūrėjo Programos tvarką bei išanalizavusi kitų šalių gerąją patirtį priėmė sprendimą, jog būtina keisti Programos organizavimo modelį, t. y. atsisakyti šiuo metu taikomo decentralizuoto veiklos modelio ir Programos organizavimą centralizuoti.

2023 m. lapkričio 1 d. buvo inicijuotas ir pradėtas įgyvendinti vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinių programų pilotinis projektas (bandomoji veikla). Projekto vykdytojai: LMSUL Kauno klinikos ir VšĮ VUL Santarų klinikos (partneris).

Bandomosios veiklos/pilotinio projekto tikslas – iki 2025 m. gruodžio 31 d.  įdiegti naują centralizuotą gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų organizavimo modelį valstybiniu lygiu, įgyvendinant bandomąją veiklą.

Įgyvendinus visas pilotiniame projekte  numatytas veiklas bei atlikus gautų rezultatų vertinimą, planuojama, kad vėžio prevencinės programos centralizuotai bus organizuojamos ir vykdomos nacionaliniu lygiu nuo 2026 m. sausio 1 d., kai šių programų aprašų nuostatos įsigalios ir bus taikomos visoms asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms.

Nauju centralizuotu organizavimo modeliu siekiama pritraukti į onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programas daugiau gyventojų (didinti dalyvavimo programoje rodiklį), priklausančių tikslinėms grupėms; asmeniniai kvietimai siunčiami laiškais, el. paštu ir SMS žinutėmis.

Pagrindinė naujovė, išbandoma konkrečiai Storosios žarnos piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programoje – keičiamas informavimo apie storosios žarnos piktybinio naviko ankstyvąją diagnostiką procesas. Ieškant būdų procesui optimizuoti buvo pasinaudota kitų šalių, tokių kaip Nyderlandai, Jungtinė karalystė, gerosiomis praktikomis, kurias siekiama realizuoti ir adaptuoti Lietuvos sveikatos sistemoje. Vykti tyrimui į gydymo įstaigą nereikės: kartu su kvietimo laišku atrinktas asmuo paštu gaus mėgintuvėlį, skirtą išmatų ėminiui surinkti (su užklijuotu lipduku su asmens vardu, pavarde, identifikaciniu numeriu ir QR kodu), instrukciją, paaiškinančią, kaip teisingai paimti ėminį imunocheminio slapto kraujavimo išmatose tyrimui ir voką su atgaliniu adresu, skirtu išmatų ėminiui išsiųsti atgal.

Naujiena – SAIS informacinės sistemos atsiradimas. Kaip ši sistema, atsižvelgdama ir į įstaigų galimybes bei užimtumus, koreguos srautus?

Pilotinio projekto/bandomosios veiklos viena iš veiklų yra „Sukurti ir įdiegti Vėžio prevencinių programų valdymo ir organizavimo funkcionalumą Valstybės duomenų valdymo platformoje (VDV IS)“.

2024 m. VDV IS buvo sukurtas Prevencinių programų modulis, kuriame buvo realizuoti prevencinių programų organizavimo procesai, leidžiantys įgyvendinti pilotinį projektą/bandomąją veiklą. Šis informacinių technologijų įrankis sudaro galimybę koordinavimo centrams automatizuotai atlikti jiems priskirtas funkcijas: vykdyti tikslinei populiacijai priklausančių asmenų atranką, sudaryti sąrašus, organizuoti kvietimus, taip pat siųsti asmenis  spcializuotoms asmens priežiūros paslaugoms gauti ir, be abejo, informuoti apie programų metu suteiktų paslaugų rezultatus.

Kitos dvi funkcijos, kurias turės atlikti koordinavimo centrai – koordinuoti programų įgyvendinimą regione ir įvertinti bei pristatyti programų įgyvendinimo rezultatus. Vykdydami pastarąsias, koordinavimo centrai centralizuotai galės analizuoti programų įgyvendinimo rodiklius, identifikuoti regionus ir gydymo įstaigas, kuriose vykdymo rezultatai nepakankami. Turint tokią duomenimis grįstą informaciją, bus galimybė reaguoti ir detalizuoti problemų priežastis bei imtis taisomųjų veiksmų situacijai gerinti. Iki šiol tokio IT įrankio nebuvo, todėl problemų priežastys galimai nebuvo iki galo išgryninamos ir priimti sprendimai joms spręsti taip pat galėjo būti nesavalaikiai ir netikslingi, dėl ko daug metų esame toje pačioje situacijoje, kurią turime dabar, t.y. visuomenės susidomėjimas prevencinėmis programomis ir dalyvavimo procentas programose nesiekia rekomenduojamo 70 proc.

Kaip ir buvo minėta, šiuo metu  išbandomas visai naujas Informavimo paslaugos procesas Storosios žarnos piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programoje. Atrinktiems asmenims, kuriems priklauso dalyvauti Programoje ir atlikti pirminį slapto kraujavimo testo tyrimą pagal Programą, vykti tyrimui į gydymo įstaigą nereikės. Jei naujasis procesas pasiteisins Lietuvoje, tikėtina, kad šiame proceso etape PAASPĮ bus visiškai eliminuota adiministracinė našta, nes vizito pas šeimos gydytoją nebeliks.