Patikra dėl vėžio – bilietas į laimingą gyvenimą: Aušra Bružienė neabejoja, kad žinių apie vėžio riziką ir prevenciją moksleiviai turėtų gauti daugiau

Rubrikos: Naujienos

2026-05-28

Žino, bet nesitikrina, mano, kad krūties vėžys aplenks, bijo, kad išgirs šios ligos diagnozę. Emocinės ir psichologinės priežastys, susijusios su vėžio baime, yra viena svarbiausių kliūčių, kodėl Lietuvos moterys vengia tikrintis. Tyrimai rodo, kad  net ketvirtadalis miesto gyventojų bijo blogo rezultato. Ar nevertėtų krūties vėžio komunikacijos pradėti su jaunimu – gimnazijose?

 Seime vykusioje konferencijoje, kurią inicijavo Nacionalinė krūties ligų asociacija ir organizavo  drauge su parlamentaru profesoriumi Saulium Čaplinsku,  įvairių sričių specialistai svarstė, kaip pakviesti moteris tikrintis profilaktiškai dėl krūties vėžio, kokia turi būti taikoma nauja strategija, kuri ugdytų onkologinį budrumą. Iškilo daug klausimų apie tai, kaip organizuoti krūties vėžio profilaktikos komunikaciją, ar reikia integruoti onkologinę edukaciją ugdymo programose, kas galėtų  pakeisti moterų nuostatą ir paskatintų jas atvykti profilaktiškai  pasitikrinti.

Nacionalinė krūties ligų asociacija subūrė tokius partnerius kaip Nacionalinio vėžio centro komanda, vadovaujama direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno, “Baltijos tyrimų” vadovė dr. Rasa Ališauskienė, Antakalnio gimnazijos direktorė Anželika Keršinskienė, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė Alma Astafjeva, Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai, Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai, krūties vėžio prevencinės programos koordinatoriai, onkologai, regionine patirtimi pasidaliję širvintiškiai.

 Visuomenė vis labiau sensta

Kasmet šalyje miršta apie penkis šimtus moterų nuo krūties vėžio – ligos, kurios įmanoma išvengti, o kai kuriais atvejais suvaldyti ir padaryti viską, kad gyvenimo kokybė nenukentėtų.

Parlamentaras Saulius Čaplinskas pripažino, kad jei nebus taikomos priemonės, kurios padėtų žmonėms kuo ilgiau išlikti sveikiems ir darbingiems, o kai kuriais atvejais laiku diagnozuoti ankstyvąsias stadijos vėžio, visuomenės sveikata bus prasta. „Mokesčių  mokėtojų lėšomis yra sudarytos visos sąlygos laiku pasitikrinti ir nustatyti ankstyvąsias vėžio stadijas, kai dar įmanoma išgydyti ligą ar sustabdyti jos progresavimą. Bet to nedarome.  Kaip įmanoma šią situaciją pakeisti?“, – kalbėjo S.Čaplinskas.

Jis apgailestavo, kad neužtenka paraginti pasitikrinti, jei žmogus galvoja, kad vėžys jo nepalies, neužtenka priminti tikrintis, jei žmogus nerimauja, kad gali išgirsti sunkios ligos diagnozę ir ta žinia apvers aukštyn kojomis jo gyvenimą.

Apklausos rezultatai nėra džiuginantys

Asociacijos kvietimu ieškodama atsakymo, kodėl moterys nesinaudoja nemokama profilaktine krūties vėžio patikra, bendrovės „Baltijos tyrimai“  vadovė Rasa Ališauskienė konferencijoje aptarė visuomenės apklausos rezultatus. Šios apklausos tikslas buvo išsiaiškinti, ar 45-74 metų amžiaus moterys  tikrinasi sveikatą pagal krūties vėžio programą.

„Kai gavome rezultatus, paaiškėjo, kad net 83 proc. bent kartą tai padarė, toks rodiklis atitinka oficialią statistiką, tai nemažas rodiklis. Tik klausimas, kada tai įvyko – ar prieš dvidešimt metų, ar prieš keletą metų.  Reikia atkreipti dėmesį į  dar vieną aplinkybę – beveik 14 proc. moterų atsakė, kad to niekada nedarė, o tai reiškia, kad iš net 14 iš 100 moterų  nesitikrino nemokamai”, – pasakojo  R.Ališauskienė.

Tyrimas atskleidė, kad  noras tikrinti sveikatą yra susijęs su moterų išsilavinimu, gyvenimo būdu, finansiniu saugumu. Mažesniuose miesteliuose ir atokiuose šalies regionuose gyvenančios moterys, kurios nesitikrina sveikatos, dažniau minėjo objektyvias sąlygos, o didmiesčiuose gyvenančios moterys delsia tikrintis krūtis kur kas dažniau dėl emocinių priežasčių –  dėl baimės, kad išgirs vėžio diagnozę, dėl galimų onkologinio gydymo pasekmių.

Dar vienas klausimas,  kuris buvo pateiktas nesitikrinusioms moterims, buvo apie tai, ar ateityje ketina pasinaudoti nemokama krūties vėžio patikros programa, paaiškėjo, kad kas ketvirta nesitikrinusių moterų ateityje neketina to daryti. Šios moterys  dažnai yra vyresnio amžiaus, jos nėra socialinių tinklų dalyvės ir jų nepaveiks influencerių nuomonė, kad tikrintis sveikatą yra būtina.  R.Ališauskienės nuomone, mažesniuose miesteliuose gyvenančias moteris labiau pasieks tokios tradicinės komunikacijos priemonės kaip laikraščiai, skelbimai.

Baimės akys vis dar didelės

Seime aptartos  Lietuvos gyventojų nuomonės apklausos rezultatai  atskleidė paradoksą – moterys žino apie vėžio prevencijos galimybes, bet reguliariai nesitikrina dėl emocinių ir psichologinių priežasčių. Nacionalinio vėžio centro psichologė  Dovilė Karečkaitė  pasakojo, kad  vėžio baimė  gali būti susijusi tiek su pačia liga, tiek su profilaktine patikra bei galimomis pasekmėmis ateityje. Baimė  gali turėti įtakos priimant sprendimą tikrintis sveikatą, ji gali pasireikšti įvairiomis formomis, pavyzdžiui, delsiama ar atidėliojama registruotis dėl mamografijos tyrimo, neigiama tokio tyrimo svarba. Nerimaujama, kad patikros procedūra bus skausminga, o radiologinis tyrimas sukels papildomą jonizuojančios spinduliuotės dozę.

„Jei moteris pačią patikrą įsivaizduoja kaip orumą žeminančią procedūrą, natūralu, kad stengsis jos vengti, atidėlioti patikrą ar netgi neatvykti į paskirtą vizitą. Baimę gali sukelti ir mintys, kas bus, jei pasitvirtins vėžio diagnozė. Jei į vėžį vis dar žiūrima kaip į skausmą ir kančią keliančią ligą, dažnai patikros yra vengiama“, – kalbėjo D.Karečkaitė.

Vėžio baimė gali būti susijusi ir  su onkologinio gydymo sunkumais. Jei dėl ligos pasikeis kūnas,  jei moteris  praras  pasitikėjimą savimi, natūralu, kad patikros programos bus vengiama.

Vis dar pasitaiko atvejų, kai krūtų patikra tampa  ne tik medicininiu tyrimu, bet ir nuogąstavimu, kad diagnozė iš esmės pakeis moters gyvenimą.

Onkologai – pas gimnazistus

Tai, kad visuomeninės organizacijos gali prisidėti prie onkologinio budrumo ugdymo, rodo  Nacionalinės krūties ligų asociacijos pavyzdys.  Europos krūties vėžio koalicijos EUROPA DONNA konferencijoje nekart skambėjo Lietuvos vardas, ypač gerai buvo įvertintas  projektas „Onkologai pas gimnazistus“. Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė  Aušra Bružienė savo mokytojais  vadino ir  keturis vaikus, kurie išmokė, kad nieko nereikia šeimoje slėpti. Kai  būdama 39-erių Aušra susirgo, dvi dukros jau buvo savarankiškos, bet mažieji – dar nedideli. Vaikai užaugo jai besigydant, tad apie šią ligą jie žino nemažai.

Neabejodama tuo,  kad moksleiviai turi gauti daugiau žinių apie piktybines ligas, A.Bružienė sulaukė ir onkologų, ir pedagogų pritarimo. Taip gimė asociacijos ir partnerių projektas gimnazijoms,  kuriose vyresnių klasių moksleivius onkologai supažindina su piktybinių ligų prevencija,  ankstyvaisiais vėžio požymiais, sveikos gyvensenos reikšme.

2024-2025 metais  su paskaitomis buvo apsilankyta septyniose gimnazijose įvairiuose Lietuvos miestuose. Iš gydytojų onkologų lūpų moksleiviai sužinojo  ne tik apie krūties vėžį, bet ir apie žmogaus papilomos virusą, jo keliamą grėsmę ir skiepus, kurie padeda ateityje apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio.

Į tokius susitikimus medikai atsiveža ir mokomąjį krūtų muliažą, aiškindami, kaip teisingai atlikti krūtų savityrą. Jaunimui skirtas onkologinio švietimo projektas  jau susilaukė didelio moksleivių susidomėjimo, o gydytojai onkologai yra visada laukiami. Didžiausią įspūdį moksleiviams palieka  Nacionalinio vėžio centro gydytojo urologo Mariaus Kinčiaus organizuojamos „chirurginės dirbtuvės“. Tarp gimnazistų dažnai atsiranda norinčių studijuoti mediciną, kurie su medikų pagalba imasi chirurgo darbo – preparuoja jaučio sėklides ir visus supažindina su išorine ir vidine jaučio sėklidžių struktūra, tada ir paskaita apie sėklides ir jų funkcijas atrodo dar įdomesnė.

Antakalnio gimnazija buvo viena pirmųjų, kurioje startavo moksleiviams skirtas projektas apie onkologines ligas. Šios gimnazijos direktorė  Anželika Keršinskienė neabejojo, kad baimė dalyvauti vėžio patikros programose turi išnykti,  jei  žinios apie šią ligą bus įtraukiamos į ugdymo programą. Pavyzdžiui,  9-12 klasių moksleiviams per biologijos pamokas  yra svarbu sužinoti, kaip vystosi piktybinės ląstelės, kaip susidaro genų mutacijos, kokia yra gyventojų profilaktinių tyrimų reikšmė. Tokiu būdu visuomenės sveikatos stiprinimas prasideda dar mokyklos suole, ugdant  gimnazistų sveikatos raštingumą.

Patikra taupo ne tik valstybės lėšas

Kadangi  vėžio patikros programų nauda yra akivaizdi,  valstybė turėtų labiau prisidėti prie informacinių kampanijų  organizavimo. Tokią nuomonę Seimo konferencijoje išreiškė   Nacionalinio vėžio centro direktorius Valdas Pečeliūnas.

„Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 2000 naujų krūties vėžio atvejų, 500 moterų miršta dėl šios ligos – keturiskart daugiau nei autoavarijose žūsta žmonių. Tačiau valstybė kur kas daugiau dėmesio skiria  reklamai, prisidedančiai prie saugaus eismo, daug lėšų investuoja kelių infrastruktūrai gerinti, o vėžio prevencijai tenka  tik lašas jūroje.

Su vėžio diagnoze šalyje gyvena 22 tūkstančiai žmonių, o penkerių metų krūties vėžio išgyvenamumas priklauso nuo stadijos, todėl ypač svarbu dalyvauti patikros programoje. Jei moterys pasitikrina, įmanoma laiku nustatyti  ankstyvąsias stadijas ir išgydyti vėžį. Tokia viltis mažėja jei vėžys yra trečios ar ketvirtos stadijos.  Ankstyvoji diagnostika lemia ne tik didesnį išgyvenamumą,  bet ir mažiau toksišką gydymą, todėl  yra geresnė gyvenimo kokybė.

Reguliarus tikrinimasis – kas dvejus metus

Išplėtus patikros programos amžiaus intervalą, nemokamai pasitikrinti gali papildomai daugiau kaip 100 tūkstančių Lietuvos moterų.   Tyrimai rodo, kad krūties vėžio vystymasis nuo ankstyvosios iki ketvirtos stadijos yra susijęs su vėžio biologija, piktybiškumo rodikliais. Kuo piktybinės ligos stadija yra didesnė, tuo daugiau reikia gydymo,  o jei dėl išplitusio vėžio taikomas intensyvus gydymas, žmogaus gyvenimo kokybė būna prasta.

„Pastaruoju metu patikros programoje dalyvauja vos 50 proc. tikslinio amžiaus moterų,  kad turėtume gerą patikros programos dalyvavimo rodiklį, šį skaičių reikėtų padidinti dar 30-40 procentų“, – pasakojo V.Pečeliūnas.

JAV gydymo išlaidos rodo, kad pirmos stadijos gydymas kainuoja apie 70 tūkstančių JAV dolerių, o išplitusios stadijos – apie 150-200 tūkstančių JAV dolerių.   Europoje  šios išlaidos yra mažesnės, tačiau skirtumas tarp pirmos ir išplitusios stadijos gydymo yra vis tiek milžiniškas.

Nors investicijos į ankstyvąją diagnostiką  greičiausiai atsiperka, bet Lietuvoje yra pernelyg daug moterų, kurios nepasitikrina.

V. Pečeliūnas pabrėžė, kad kasmet šalyje nustatoma daugiau kaip 150 atvejų ketvirtos stadijos, o jei tai būtų ankstyvosios stadijos – tai būtų didelis palengvėjimas ne tik sveikatos apsaugos sistemai, bet ir pačioms pacientėms bei ir jų šeimų artimiesiems. „Ankstyvosios stadijos yra sėkmingai gydomos, tačiau jų neįmanoma pajusti – jas galima nustatyti tik atliekant profilaktinius tyrimus. Pastaruoju metu tik pusė tikslinio amžiaus moterų jau dalyvauja krūties vėžio patikros programoje, tačiau šis rodiklis turėtų būti kur kas didesnis.  Europos šalių užsibrėžtas tikslas, kad ankstyvos diagnostikos programomis pasinaudotų 80 proc. gyventojų Lietuvoje dar nepasiektas. Ankstyvoji diagnostika yra efektyviausias būdas kovoti su vėžiu. Todėl kiekvienas kvietimas pasitikrinti turėtų būti priimtas ne su baime, o kaip galimybė dovanoti sau ateitį“, – tikino V.Pečeliūnas.

Seimo diskusijoje dalyvavusi sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė apgailestavo, kad dalies moterų širdžių nepasiekia informacija apie krūties vėžio patikros programą, o tai rodo, kad protas ne visada yra geriausias patarėjas. L.Vaidelienė pripažino, kad norint tobulinti visuomenės komunikaciją, susijusią su krūties vėžiu, būtini nauji finansavimo šaltiniai, o ne tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos.

Pagal „Lietuvos rytą“