Pasaulinę kovos su vėžiu dieną susitelkime bendriems veiksmams – Lietuvoje dešimtą kartą minima ši diena
Rubrikos: Naujienos
2019-02-04
Vasario 4-ąją visame pasaulyje minima pasaulinė kovos su vėžiu diena. Pasaulio sveikatos organizacija nuo 2000 m. kasmet inicijuoja šios dienos minėjimą. Lietuva šią dieną mini nuo 2009 m. – šiemet sukanka dešimt metų, kai Lietuva įsitraukė į šitos dienos tarptautinį minėjimą.
„Pasaulinė kovos su vėžiu diena suburia milijonus mūsų planetos gyventojų ir yra skirta tam, kad viso pasaulio žmonės aptartų proveržį šioje srityje ir sutelktų visų medijų informacines galimybes padidinti gyventojų budrumą. Šios pasaulinės akcijos tikslas – padidinti žmonių informuotumą apie vėžio ligą, aptarti proveržį šioje srityje, atsiradusias naujas mokslo įrodymais pagrįstas vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo galimybes“, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorius prof. Feliksas Jankevičius.
Pasak prof. F. Jankevičiaus, visos šios pastangos skirtos tam, kad liga būtų diagnozuota labai anksti, arba tam, kad sugebėtume išvengti vėžio ligos. „Tai iš tikro labai svarbi diena ir šiandien noriu dar kartą priminti, kaip svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo ir nors kartą per metus apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuris atlikęs pačius paprasčiausius tyrimus gali įtarti tiek onkologinės, tiek ir kitų ligų pradžią. Ir, žinoma, būtinai dalyvauti vėžio prevencijos programose. Tai turi būti žinoma visiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Labai svarbu nepavėluoti“, – primena prof. F. Jankevičius.
Statistiniai duomenys apie vėžį
Lietuvoje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkstančių naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Dažniausios vėžio lokalizacijos yra vyrų priešinės liaukos ir plaučių navikai bei moterų odos piktybiniai navikai ir krūties vėžys.
Kasmet daugiau nei 8 tūkstančių žmonių Lietuvoje miršta nuo onkologinių ligų. Daugiausia vyrų miršta nuo plaučių vėžio, krūties vėžys yra dažniausia moterų mirties nuo onkologinių ligų priežastis.
Apie 47 proc. piktybinių navikų Lietuvoje diagnozuojami ankstyvųjų I ir II stadijos, tačiau net ketvirtadalis visų piktybinių navikų nustatomi jau pažengusios ketvirtos stadijos.
Vėžys išlieka viena iš pagrindinių sveikatos problemų visame pasaulyje. 2018 m. pasaulyje buvo diagnozuota apie 17 mln. naujų vėžio atvejų ir 9,6 mln. mirčių nuo vėžio.
„Jei žvelgtume į tendencijas, tai sergamumas vėžiu didėja daugumoje pasaulio šalių ir planuojama, kad iki 2040 m. naujų susirgimų skaičius išaugs 62 proc. iki daugiau nei 27 mln. naujų vėžio atvejų per metus. Sergamumo vėžiu augimas stebimas ir Lietuvoje, nes vėžys yra su amžiumi susijusi liga ir ilgėjant gyvenimo trukmei bei tobulėjant diagnostikos priemonėms vis daugiau nustatoma naujų vėžio atvejų“, – sako NVI vėžio registro vadovė Ieva Vincerževskienė.
Pasak Ievos Vincerževskienės, mirtingumo rodikliai Lietuvoje yra stabilūs, tačiau ženkliai aukštesni nei kitose Europos valstybėse ir išlieka vieni aukščiausių Europoje.
