Akcijos „Minios balsas“ iniciatoriai kviečia dalytis patirtimi: laukiame jūsų idėjų ir pasiūlymų

Rubrikos: Naujienos, Pasikalbėkime

2019-02-14

Prof. Elona Juozaitytė ir prof. Sonata Jarmalaitė

Susibūrusi iniciatyvinė grupė inicijuoja socialinę akciją „Minios balsas“ ir kviečia Lietuvos žmones vienytis, kad būtų išsiaiškintos pagrindinės krūties vėžiu sergančioms moterims ir jų artimiesiems svarbios problemos, o vėliau surasti būdai, kaip jas įveikti.

Dainų atlikėja Veronika Povilionienė, draugijos „Eivena“ pirmininkė Dalia Barauskienė, Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė onkologė Elona Juozaitytė, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. genetikė Sonata Jarmalaitė pristatė startuojantį socialinį projektą „Minios balsas“. Projektą globoja Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

Nors šiuolaikinės gydymo technologijos neretai garantuoja pasveikimą, krūties vėžys yra iššūkis ir susirgusiai moteriai, ir jos artimiesiems – slauga, visuomenės požiūris, galimybių stoka tampa didesniu iššūkiu nei gydymas.

Garsi dainininkė Veronika Povlionienė diagnozę – krūties vėžys – išgirdo būdama 60-ies. Dainininkė sako, jog sunku buvo suprasti naujus žodžius, kuriais apibūdinama liga. „Susirgusiam žmogui reikia, kad gydytojas viską paaiškintų taip, kad jis suprastų, – sako žinoma moteris. – Dabar gydytojai tik rašo, rašo, o kalbėtis laiko neturi. Dar blogiau, kad tai ką jie parašo, kiti gydytojai neskaito ir nuėjus pas kitą gydytoją vėl ta pati panelė, tik nauja suknelė – viską reikia daryti iš pradžių“.

I.Povilionienė atkreipia dėmesį, kad daug keblumų kyla dėl skirtingų gyvenimo sąlygų mieste ir kaime. Pavyzdžiui, moteris negali vykdyti gydytojo rekomendacijų – nekelti daugiau kaip 2 kg svorio, nes jai reikia melžti karvę. Kaimo žmones sunkiau pasiekia ir informacija.

„Krūties vėžiu susirgau prieš 11 metų. Kai sužinojau savo diagnozę, išsigandau. Buvau sutrikusi, bijojau net medikų paklausti svarbiausių dalykų. Mano šeima irgi buvo sutrikusi – nežinojo kaip su manimi kalbėti, ar guosti, ar ne. Viskas pasikeitė tik tuomet, kai nuvažiavau į sanatoriją ir sutikau moterį iš Šiaulių, kaip ir aš gyjančią nuo krūties vėžio. Ji tapo mano stimulu gyventi: „Ko nukabinai nosį, juk mums viską išpjovė, išmetė, vėžio nebeturime“, – sakė ji. Moterims labai svarbu atrasti žmonių, kurie suprastų. Todėl mūsų organizacijos svarbiausias tikslas, kad moterys čia rastų palaikymą ir psichologinę pagalbą, kad jos neliktų vienos su bėda“, – sakė Onkologinėmis ligomis sergančių moterų draugijos „Eivena“, kuriai priklauso daugiau nei 100 moterų, pirmininkė Dalia Barauskienė.

„Daugelis pacienčių ilgo gydymosi laikotarpiu susiduria ne tik su fiziniais ligos padariniais, tačiau ir su psichologinėmis problemomis, sunkumais susitaikant su kūno pokyčiais bei vienatve, todėl joms labai svarbu ne tik gydymas, bet ir aktyvus artimųjų bei aplinkinių palaikymas, kitų sergančių ir sirgusių moterų pasidalijimas patirtimi ir išgyvenimais“, – teigia projekto globėja Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet šia liga suserga apie 2 tūkstančius Lietuvos moterų. Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programos dėka 70 proc. ligonių liga nustatoma anksti – I–II stadijos.

„Šios moterys turi nemažus šansus pasveikti. Tačiau ilgai besigydydamos ir kartais net pasveikę, moterys ir jų šeimos nariai susiduria su daugybe rūpesčių – emocinių, socialinių, organizacinių, nes jei suserga moteris, kuri yra ir žmona, ir mama, ir sesuo, – suserga visa šeima“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė, gydytoja onkologė-radioterapeutė prof. Elona Juozaitytė.

Per pastaruosius metus, kai Lietuvoje ligoniai pradėti gydyti naujos kartos vaistais, gerėja jų išgyvenamumo rezultatai. „Mūsų mokslininkų turimi duomenys rodo, kad žmonėms, kurie dalyvauja prevencinėse programose, vėžys nustatomas anksčiau ir jie gali būti išgydyti. Svarbu, kad visi dalyvautų tose programose. Lietuva atitinka ir Europos standartus pagal turimą vėžio diagnostikos bei terapijos aparatūrą, priemones, o gydytojai žiniomis ir įgūdžiais irgi neatsilieka nuo kolegų užsienyje“, – antrino Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. Sonata Jarmalaitė.

Pasak jos, susitelkę į gydymą sveikatos priežiūros specialistai dažnai nepastebi kitų ne mažiau svarbių dalykų: „Labai svarbu, kad ligoninėje viskas suktųsi apie pacientes. Nacionaliniame vėžio institute pacientės gali užsukti į Vėžio informacijos ir komunikacijos skyrių paklausti to, kas joms rūpi, pasišnekėti išsamiau, gauti psichologo konsultaciją. Net jeigu nežino, kaip nueiti į vieną ar kitą kabinetą, skyriaus darbuotojos jas palydi“, – pasakojo prof. S. Jarmalaitė.

Profesorė atkreipė dėmesį ir į tai, kad gydymo sėkmė priklauso ir nuo to, ar moterį palaiko artimieji, supranta bendradarbiai ir kaimynai, ar ji visavertiškai gyvena.

Prof. Elona Juozaitytė sakė, kad gydytojai, bendraudami su pacientėmis, išgirsta įvairiausių klausimų ir lūkesčių, kurie galėtų būti įgyvendinti, tačiau visų pirma reikia išsiaiškinti svarbiausias ir aktualiausias problemas.

„Su panašiomis problemomis buvo susidūrę ir švedai. Jų sėkmingas socialinis projektas „Crowd idea“ padėjo išspręsti daug skausmingų problemų. Jis tapo pavyzdžiu mūsų susibūrusiai iniciatyvinei grupei, kurioje yra medikai, visuomeninių organizacijų atstovai, politikai. Kviečiame Lietuvos gyventojus pasidalyti savo patirtimi, išsakyti mintis, ką galėtume pataisyti, kad su liga susidūrusiems žmonėms taptų lengviau gyventi ir atsitiesti“, – pasakė prof. E. Juozaitytė.

Savo idėjas „Minios balso“ iniciatyvinei grupei galima išsiųsti per visuomeninių organizacijų tinklapius – nkla.lt/minios–balsas arba https://www.eivena.lt/.

Aušra Bružienė

Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė teigė, kad idėjos ir pasiūlymai bus renkami pusę metų – iki liepos 30 d. Vėliau darbo grupė juos analizuos, jie bus suskirstyti į kategorijas, bus išrinkti svarbiausi, kuriuos būtų galima įgyvendinti. Rezultatai bus pristatyti 2019 m. rugsėjį Seime.

„Mūsų visuomenė vis dar bijo kalbėti apie vėžį – moterys bijo prisipažinti, kad serga, kad pasveiko. Tačiau tai nėra teisingas kelias – jei nekalbėsime apie savo problemas, jų negalėsime išspręsti. Visa „Minios balsas“ projektui pateikta informacija bus konfidenciali – bus griežtai paisoma duomenų apsaugos reikalavimų. Todėl nebijokite pasidalyti net skaudžiausia savo patirtimi, jei manote, kad kažką pakeitus, kitos moterys galėtų išvengti panašios patirties“, – sakė A. Bružienė.