Doc. dr. Audrius Dulskas: rinkimės laiptus, o ne liftą, nes nepakankamas fizinis aktyvumas ir nutukimas didina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu

Rubrikos: Naujienos, Pasikalbėkime

2025-03-14

Doc. dr. Audrius Dulskas

Viena iš svarbesnių sveikos gyvensenos sudėtinių dalių yra fizinis aktyvumas. Būti fiziškai aktyviam, rasti sau priimtiną ir malonią sporto rūšį, nuo jaunų dienų stengtis, kad fizinis aktyvumas taptų neatsiejama laisvalaikio dalimi – tai tik keli patarimai žmogui, kuris tikisi išlaikyti gerą fizinę bei dvasinę sveikatą. Daug dėmesio fiziniam aktyvumui skiriama kalbant apie vėžio prevenciją.

Kodėl mums svarbu judėti? Ar padės fizinis aktyvumas išvengti storosios žarnos vėžio? Ar prisidės prie sveikimo ir atsistatymo po storosios žarnos vėžio gydymo? Kalbamės su gydytoju pilvo chirurgu dr. Audriumi Dulsku.

Kokia yra fizinio aktyvumo svarba norint išvengti storosios žarnos vėžio?

Kaip ir bet kurio vėžio atveju nepakankamas judėjimas (fizinis aktyvumas) ir nutukimas yra riziką susirgti vėžiu didinantis veiksnys. Labai apmaudu, kai šią paprastą tiesą žmogus pirmą kartą išgirsta jau diagnozavus ligą. Deja, tikrai ne visi Lietuvos gyventojai žino, jog mūsų gyvenime mažėjant fizinio darbo vis didesnę reikšmę įgauna fizinis aktyvumas laisvalaikiu.

Fizinio aktyvumo stoka – viena svarbiausių antsvorio ir nutukimo atsiradimo priežasčių. Fiziškai neaktyvūs žmonės dažniau turi aukštą kraujospūdį (hipertenziją), serga cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, osteoporoze, depresija bei onkologinėmis ligomis.

Oficialiosios statistikos portalas skelbia, jog vidutiniškai 30 min. ir ilgiau per dieną sportuoja ar aktyviai leidžia laisvalaikį 10 proc. gyventojų. Fiziškai aktyvių vyrų dalis –13 proc., o moterų – 8 proc.

22 proc. gyventojų atlieka specialius ištvermės ar jėgos pratimus, skirtus stiprinti pagrindines kūno raumenų grupes. Pratimai, skirti raumenims stiprinti, populiaresni tarp jaunesnio amžiaus gyventojų. 15–44 metų amžiaus grupėje 40 proc. vyrų ir 26 proc. moterų atlieka raumenis stiprinančius pratimus.

Šie statistiniai duomenys leidžia tikėtis, kad jaunesnės Lietuvos gyventojų kartos išlaikys fizinį aktyvumą per savo gyvenimą ir išliks sveikesni.

Kaip fizinis aktyvumas padeda žarnyno veiklai? Kokių negalavimų galime atsikratyti, nekalbant apie vėžį?

Paprastai pacientams, kurie skundžiasi funkcinėmis obstipacijomis (vidurių užkietėjimu), rekomenduoju didinti fizinį aktyvumą. Gyvenant aktyvų gyvenimą, aktyvėja ir žarnyno veikla. Tai daugiaveiksnis procesas – daugiau judant  optimizuojamas svoris, didėja raumenų masė, išgeriama daugiau skysčių, būna geresnė nuotaika. Visi šie veiksniai skatina ir žarnyno veiklą.

Ar gali žmogus  pradėti aktyviau gyventi bet kuriuo amžiaus tarpsniu?

Tikrai taip. Judėjimas yra svarbus esant bet kurio amžiaus. Vyresniame amžiuje aktyvumas dar svarbesnis, nes šiame amžiuje judesio jau yra mažiau. Be abejo, geriau, kai žmonės aktyviai gyventi įpranta nuo mažų dienų ir kitaip neįsivaizduoja savo laisvalaikio.

Ar patartina konsultuotis su fizinio aktyvumo specialistu / treneriu, ar galima paprasčiausiai imtis fizinio aktyvumo, kuris dėl įvairių priežasčių tau prieinamas arba kuriuo kažkada esi užsiiminėjęs?

Tikrai pradėti galima nuo paprasčiausio vaikščiojimo. Svarbu išsirinkti sau patinkančią veiklą, kad greitai nekristų ūpas. Su specialistais konsultuotis irgi galima, ypač jeigu turite gretutinę patologiją, judėjimo sunkumų ar kitų specifinių negalavimų.

Ar tiesa, kad kasdienis vaikščiojimas po 30 min. gali būti laikomas pakankamu fiziniu aktyvumu?

Geriausia yra greitesnis, intensyvesnis ėjimas. Tačiau visai užtenka ir bet kokio intensyvumo vaikščiojimo. Tai jau geriau nei nieko.

Kodėl pastaruoju metu vis plačiau skatinamas fizinis aktyvumas kaip papildoma terapija gydant storosios žarnos vėžį?

Pastaruosius 20 metų kalbame apie ankstyvo atsigavimo po chirurginės operacijos rekomendacijas, gaires, kuriose akcentuojamas judėjimas prieš operaciją ir ankstyva mobilizacija po jos. Visiems savo pacientams rekomenduoju prieš operaciją didinti fizinį aktyvumą, pavaikščioti, reguliariai laipioti laiptais – tai vadinamoji prereabilitacija, kuri, tyrimų duomenimis, sumažina komplikacijų skaičių, trumpina hospitalizacijos trukmę, paankstina išrašymą. Po operacijos jau tą pačią dieną leidžiu ir net rekomenduoju keltis iš lovos ir vaikščioti.

Kaip tas realiai vyksta  po chirurginės operacijos? Ar tai tik tradicinis raginimas stotis ir pagal galimybę eiti jau kitą dieną po operacijos, ar specialūs pratimai gulint lovoje?

Paprastai skatiname pacientus dar gulint lovoje atlikti tam tikras mankštas, judinti kojas, rankas, atlikti pratimus su kamuoliu ar kitu instrumentu. Čia labiau kalbėtume apie išsekusius, sunkesnius pacientus. Jeigu kalbame apie planines operacijas, visiems be išimties rekomenduoju iš karto po operacijos jau stotis.

Ar fizinis aktyvumas svarbus kitais gydymosi etapais – gydantis spinduliais, gaunant medikamentinę sisteminę terapiją?

Fizinis aktyvumas  svarbus taikant bet kokį gydymą. Kaip žinia, fizinė veikla skatina išsiskirti „laimės hormonus“, kas tikrai pagreitina ir palengvina gijimą.

Ar fizinio aktyvumo svarba įrodyta klinikiniais tyrimais?

Jau randasi nemažai klinikinių tyrimų, kurie parodo, jog fizinis aktyvumas gerina gijimo procesą, pasireiškia mažiau komplikacijų, trumpėja hospitalizacijos trukmė, greitėja grįžimas į normalų gyvenimo ritmą. Visiems pacientams sakau, jog operacija yra kaip maratono bėgimas, o jam juk intensyviai ruošiamasi. Tad reikia pasiruošti ir operacijai.

Gal turite kokį nors specialų patarimą?

Judėkime kasdien. Mano patarimas labai paprastas ir lengvai įgyvendinamas – jeigu galime lipti laiptais, verčiau rinkimės juos nei liftą.