Ekspertai sutaria: vieningas sveikatos duomenų standartas – raktas į efektyvesnį ligų valdymą Lietuvoje

Rubrikos: Naujienos

2026-02-04

Vilniuje įvyko Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) ir Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) organizuota apskritojo stalo diskusija „Realios klinikinės praktikos duomenų svarba gydymo išeičių vertinimui“. Renginys subūrė politikos formuotojus, gydytojus, mokslininkus, institucijų ir pacientų organizacijų atstovus aptarti, kaip sveikatos duomenys gali būti efektyviau naudojami sprendimų priėmimui ir geresnėms gydymo išeitims.

Renginį atidariusi POLA direktorė Neringa Čiakienė pabrėžė, kad nors visa sistema orientuota į pacientus, tačiau jų patirtys sprendimų priėmime vis dar per dažnai lieka nuošalyje. Pasak jos, vertinant inovacijų prieinamumą, kaštų ir naudos santykį, būtina aiškiai apibrėžti, ką laikome verte pacientui.

Sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas pabrėžė, kad Lietuva jau žengia duomenimis grįstų sprendimų keliu, tačiau vien prieigos prie duomenų nepakanka.

„Sveikatos duomenys turi didžiulę vertę – jie leidžia gydytojams priimti tikslesnes išvadas, o mokslininkams ir inovatoriams kurti naujus sprendimus. Tačiau šiandien susiduriame su problema, kad didelė dalis duomenų nėra struktūrizuoti ar standartizuoti, todėl jų potencialas neišnaudojamas“, – sakė viceministras.

Pasak jo, būtent todėl vienas iš Sveikatos apsaugos ministerijos prioritetų yra sveikatos duomenų kokybės gerinimas ir investicijos į aukštos vertės duomenų šaltinius – biobankus, genominius ir kitus pažangius projektus.

Prezidento patarėja asmens ir visuomenės sveikatos klausimais Sonata Jarmalaitė teigė, kad realios klinikinės praktikos duomenys vertingi ne tik sprendimų priėmėjams ir klinicistams, jie gali tapti puikiu įrankiu mokslo inovacijų kūrimui.

„Visuose lygmenyse naudojant sveikatos duomenis labai svarbus jų pilnumas, patikimumas, o inovacijų kūrimui – sąsaja su biobankuose saugomais pacientų mėginiais, genominių tyrimų duomenimis. Turime orientuotis į šiuolaikinį sveikatos duomenų atvėrimo modelį, kuriame tilptų kuo platesnius resursai – klinikiniai duomenys, radiologiniai vaizdai, pacientų elgsenos ir gyvenimo kokybės informacija, molekulinių tyrimų duomenys ir informacija apie biobankuose saugomus mėginius”, – akcentavo ji.

IFPA direktorės Jūros Smilgaitės teigimu, šiuolaikiniai sveikatos duomenys leidžia daryti išvadas remiantis realia gydymo eiga ir paciento patirtimi – kas iš tiesų veikia, kam, kada ir kokiomis sąlygomis. Naudojami atsakingai ir standartizuotai, jie padeda priimti tikslesnius sprendimus dėl vaistų ir gydymo taktikos, o bendradarbiaudami su inovatyvių vaistų gamintojais sveikatos politikai gali ženkliai sutrumpinti laiką, per kurį inovacijos pasiekia konkretų pacientą.

Diskusijoje dalyvavusios Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai akcentavo, kad realios klinikinės praktikos duomenys tampa vis svarbesniu įrankiu priimant sprendimus dėl sveikatos technologijų vertinimo ir išteklių planavimo. VLK direktorius Gytis Bendorius pabrėžė, jog šie duomenys gali tapti reikšmingu pagrindu racionaliam gydymui, valstybės sveikatos biudžeto planavimui ir pacientų gyvenimo kokybės gerinimui.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vadovė Dovilė Marcinkė diskusijoje taip pat pabrėžė bendrų duomenų vertinimo standartų svarbą. Tarnybos atstovų teigimu, realaus pasaulio duomenys jau dabar yra reikšminga sveikatos technologijų vertinimo procesų dalis, tačiau jų panaudojimas reikalauja aiškių, moksliškai pagrįstų ir visiems vienodai taikomų kriterijų. Pasak VVKT, tarpinstitucinis dialogas ir bendras požiūris į duomenų kokybę yra būtina sąlyga stiprinant duomenimis grįstą sprendimų priėmimą ir gerinant pacientų priežiūros kokybę.

IFPA valdybos pirmininkas Martynas Greblikas atkreipė dėmesį, kad nors Lietuva jau taiko realaus pasaulio duomenis STV vertinimuose, modeliavimo procesuose ir rezultatų pagrindu sudaromose sutartyse, dauguma sprendimų vis dar remiasi subrendusiais klinikinių tyrimų duomenimis, o realūs duomenys dažnai lieka neišnaudoti. Pasak jo, tai rodo, jog galime padaryti daugiau, kad inovacijos pacientus pasiektų greičiau.

Diskusiją moderavęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius mokslui, Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas pabrėžė:

„Paciento teisė gauti tarptautinėmis gairėmis pagrįstą geriausią inovatyvų gydymą turėtų būti kiekvienos demokratinės vakarų šalies prioritetas“, – sakė J. Kupčinskas.

Diskusijose ir pranešimuose taip pat išryškėjo iššūkiai bei aspektai, su kuriais susiduria Lietuvos sveikatos sistema: duomenų fragmentacija ir nestandartizavimas, ribotas e. sveikatos funkcionalumas, duomenų brandumo įtaka efektyviems sprendimams ir PSDF lėšų panaudojimui.

Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas Alvydas Česas atkreipė dėmesį į pasitikėjimo svarbą.

„Stiprūs ir patikimi medicinos duomenys didina pasitikėjimą gydytojais ir visa sveikatos sistema. Realaus pasaulio duomenų analizės turi būti interpretuojamos kaip papildančios, o ne patvirtinančios registracinių vaistų tyrimų rezultatus ir negali būti paremtos vien populiacine statistine analize, vaistų naudojimo trukmės analize, nenustačius aiškių kriterijų“, – sakė jis.

IFPA valdybos pirmininko pavaduotoja Jolanta Zaikauskienė akcentavo ir bendro sutarimo bei skaidrumo svarbą generuojant realaus pasaulio įrodymus.

„Visų suinteresuotų šalių – pacientų, gydytojų, mokslininkų,  sveikatos politikos formuotojų ir industrijos  sutarimas dėl skaidrių, tarptautinėmis gairėmis pagrįstų duomenų rinkimo, apdorojimo, interpretavimo kriterijų ir standarto apibrėžimo yra esminė sąlyga, kad pasitelkdami tvirtus realaus pasaulio įrodymus galėtume kurti labiau individualizuotus, veiksmingesnius ir efektyvesnius sveikatos priežiūros sprendimus visuomenei”, – teigė J. Zaikauskienė.

Reikalingi tolimesni veiksmai

Diskusijos dalyviai sutarė, kad būtini aiškūs duomenų naudojimo standartai ir teisinis reguliavimas, užtikrinantis vienodą duomenų rinkimo bei panaudojimo praktiką visoje sistemoje. Taip pat pabrėžta būtinybė investuoti į istorinių ir einamųjų duomenų sutvarkymą, kad jie būtų tinkami analizei ir sprendimų priėmimui.

Kaip sekantis žingsnis įvardyti konkretūs veiksmai: gairių parengimas, veiksmų plano sudarymas ir aiški vieša komunikacija apie sveikatos technologijų vertinimą bei vaistų efektyvumą, nepametant svarbiausio – konkretaus žmogaus. Visi diskusijos dalyviai sutarė, kad tik bendradarbiaujant galima pasiekti geresnes gydymo išeitis ir efektyviau naudoti sveikatos sistemos išteklius.