Įteiktos pirmosios prof. Kazimiero Pelčaro vardo stipendijos: pagerbtas Nacionalinio vėžio instituto įkūrimo iniciatorius

Rubrikos: Naujienos

2019-01-30

Prof. F. Jankevičius, dr. A. Dulskas, prof. S. Jarmalaitė, dr. A. Mlynska, D. Zybortas

Pirmosios dvi prof. Kazimiero Pelčaro vardo stipendijos įteiktos Nacionalinio vėžio instituto (NVI) chirurgui dr. Audriui Dulskui ir imunologei dr. Agatai Mlynskai. Nacionaliniame vėžio institute pagerbiant instituto įkūrimo iniciatorių prof. Kazimierą Pelčarą (1894–1943) įsteigtas jo vardo fondas, kurio lėšomis bus skatinami jauni mokslininkai ir klinicistai.

Įkuriant fondą talkino Lietuvos lenkų medikų draugija, o šios draugijos narė ilgametė NVI darbuotoja gydytoja Kristina Rotkevič už nuopelnus plėtojant lenkų ir lietuvių kultūrinį bendradarbiavimą, veiklą Lietuvos lenkų bendruomenės labui, taip pat už profesoriaus Kazimiero Pelčaro asmenybės ir veiklos sklaidą apdovanota aukštu Lenkijos Respublikos valstybiniu apdovanojimu Auksiniu Kryžiumi.

„Kad prof. Kazimiero Pelčaro vardas bus įamžinamas, taip pat reikia dėkoti Nepriklausomybės akto signatarui Česlavui Okinčicui ir dr. Albertui Uliui, kurie, prisiminę NVI istorines ištakas ėmėsi iniciatyvos, – pasakė prof. Sonata Jarmalaitė. – Tai nėra tik vienos asmenybės įamžinimas, tai drauge ir onkologijos istorijos prisiminimas. Taip pat nusprendėme Instituto restauruojamą Didžiąją salę pavadinti prof. Kazimiero Pelčaro vardu. Juolab kad ir kitų iškilių Instituto profesorių atminimą pagerbsime pavadindami jų vardais NVI auditorijas, konferencijas – kuriame naujas tradicijas“.

Pasak prof. S. Jarmalaitės, svarbiausia – eiti į ateitį prisimenant praeitį. „Jauniems mokslininkams reikia paskatinimų. Taip gimė idėja įsteigti prof. K. Pelčaro vardo stipendiją. Pirmi apdovanotieji – dr. Audrius Dulskas ir dr. Agata Mlynska yra aktyvūs ir perspektyvūs NVI darbuotojai“, – pasidžiaugė prof. S. Jarmalaitė.

„Tikrai labai malonu būti įvertintam ir ne tiek svarbu piniginė išraiška, kiek pagyrimo žodis, kurio kasdieniniame darbe visgi trūksta, – pasakė dr. Audrius Dulskas. – Tai iš tiesų įpareigoja, verčia kūrybingiau dirbti. Skatina toliau rašyti straipsnius, dirbti mokslinį darbą. Kalbant atvirai, žinoma, buvo netikėta. Visiškai nauja vardinė stipendija – visada malonu būti pirmiems. Stengsimės ieškoti tolesnio bendradarbiavimo su Lietuvos lenkų medikų draugija. Toliau garsinsime NVI vardą ir, žinoma, savo vardus.

„Jaučiamės labai pagerbti, – pasakė dr. Agata Mlynska. – Didis žmogus buvo prof. Kazimieras Pelčaras. Atvirai prisipažinsiu, jog atėjusi dirbti į Institutą tikrai neišmaniau onkologijos istorijos Lietuvoje. Laikui bėgant, rinkdama po trupinėlį, sužinojau daug įvairių dalykų. Na, o vardinė stipendija, be abejo, skatina dirbti ir eiti įpriekį“.

Nacionalinis vėžio institutas savo istoriją skaičiuoja nuo 1931 m. gruodžio 1 d., kai Vilniaus universiteto profesoriaus Kazimiero Pelčaro iniciatyva Vilniuje pradėjo veikti ligoninė ir institutas (Polocko g. 6). Šioje ligoninėje veikė ambulatorija, 12 lovų stacionaras, laboratorija bei kanceliarija. Dažniausiai gydyti išplitusiu vėžiu sergantys ligoniai. Čia taip pat buvo atliekami moksliniai darbai – tyrinėjamas onkologinių ligonių kraujo serumas ir gilinamasi į biologines vėžio vystymosi problemas.

Tikslas – iškilios prof. Kazimiero Pelčaro asmenybės pagerbimas

„Mūsų draugija senokai galvojo apie prof. Kazimiero Pelčaro asmenybės pagerbimą,– pasakė Lietuvos lenkų medikų draugijos vadovas Dariušas Zybortas. – Labai smagu, kad Nacionalinis vėžio institutas žino ir gerbia prof. K. Pelčaro vardą. Nudžiugino onkologų ketinimas pavadinti NVI Didžiają salę Kazimiero Pelčaro vardu.“

Lietuvos lenkų medikų draugija surado lėšų, reikalingų įsteigti vardines stipendijas, kurios paskatins aktyvius motyvuotus jaunus mokslininkus ir klinicistus, norinčius dirbti onkologijos srityje. „Kitas mūsų tikslas – kad prof. Kazimieras Pelčaras būtų labiau žinomas visoje Lietuvoje, visiems medikams. Tai buvo iškili asmenybė, puikus gydytojas, humanistas ir patriotas, tikras europietis dabartiniu mūsų supratimu“, – pasakė draugijos vadovas D. Zybortas.

Prof. Kazimieras Pelčaras buvo žinomas tarpukario gydytojas, autoritetas daugelyje Europos šalių. Karo metais jam buvo pasiūlyta darbo vieta Berlyne, bet profesorius K. Pelčaras liko dirbti Vilniuje. Kolegos iš Vokietijos karo metais per Raudonąjį Kryžių siųsdavo prof. K. Pelčarui vaistų, kad jis galėtų padėti savo pacientams“, – pasakojo D. Zybortas.

Prof. K. Pelčaras tragiškai žuvo 1943 m. Nepaisant vokiečių kolegų medikų pastangų Berlyne jam padėti, buvo drauge su kitais nacių įkaitais sušaudytas Paneriuose.