Kaip padėti savo organizmui atsilaikyti prieš vėžio atkryčio grėsmę: rekomenduoju patikrintus ir dozuotus preparatus, sako Edita Juodžbalienė

Rubrikos: Naujienos, Pasikalbėkime

2025-12-29

Gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė, kalbėdama apie ugniažoles, sako, jog renkantis alternatyvų reabilitacijos metodą, visada rekomenduojame patikrintus ir dozuotus, parduodamus vaistinėse preparatus. „Šiais pažangios medicinos laikais sergant vėžiu didžiulis dėmesys skiriamas ne tik ligos diagnostikai, efektyvių gydymo būdų parinkimui, bet ir paciento gyvenimo kokybei“, – sako  gydytoja chemoterapeutė Edita Juodžbalienė.

Svarbu – nepagailėti sau pagalbos

„Kai tik išgirsti vėžio diagnozę, būna iš pradžių labai aiškūs rūpesčiai – kaip susidoroti su stresu, kaip nusiteikti ilgam gydymui, kaip susiimti ir pasitikėti gydytojais. Ir dar galėčiau vardinti visokius emocinius niuansus, kuriuos reikia įveikti pačiam pacientui. Atlikus šias, kaip aš vadinu, namų užduotis, susikaupi gydymosi etapams. Ir juose viskas būna kaip ir aišku – terapija seka po terapijos, šalutiniai poveikiai taip pat kontroliuojami ir pagaliau tau pasako, kad gydymas baigtas. Rezultatai geri, reikės tik tarpinių pasitikrinimų – iš pradžių dažniau, o po to – rečiau.

Žinoma, dar vienas nuostabus etapas – reabilitacija. Čia jau tikrai organizmui ir sielai – palaima, ypač kai susiduri su profesionaliais kineziterapeutais, masažo specialistais. Dar dabar prisimenu pavardę jauno kineziterapeuto Tomo Ambrazaičio, kuris man labai pagelbėjo, tiesiog nepagailėjo laiko mano edukacijai…

Bet pasibaigus terapijoms, galvoje kirba nerami mintis – tai ką, jau jokios tabletės, jokio vaistuko? Nejaugi? Negali patikėti…

Tada aš ir atradau ugniažolių preparatą. Iš pradžių apsiklausinėjau aplink – kokios naudos, ką pažįstami, vartoję ugniažolių preparatą, galėjo iš savo patirties pasakyti. Tik teigiami atsiliepimai. Be abejo, konsultavausi ir su vaistininkais, ir su gydančiu gydytoju. Patarė nepagailėti sau tokios pagalbos, juolab kad ir finansiškai nesunkiai pakeliama našta. Tvarkingai, kaip ir patariama, vartojau penkerius  metus“, – pasakoja J.P., prieš dešimtį metų išgirdusi trejopai neigiamo krūties vėžio diagnozę ir sėkmingai nuėjusi visą onkologinio paciento kelią.

Labiausiai bijome ligos atkryčio

Vaivos Mickuvienės kovos su vėžiu kelias prasidėjo nuo chemoterapijos, vėliau – operacija ir spindulinė terapija. „Visas gydymas truko apie metus. Praėjus maždaug pusmečiui po gydymo pabaigos buvo pasiekta remisija. Tyrimų rezultatai buvo geri, rodos, turėčiau džiaugtis. Be abejo, suvaldyta liga buvo puiki žinia, tačiau kartu turėjau didelę atkryčio baimę. Juk vėžys – labai paslaptinga, klastinga ir sudėtinga liga. Todėl po radikalaus gydymo išsikėliau vienintelį  tikslą –  kiek įmanoma ilgiau išlaikyti remisiją ir  išvengti atkryčio“, – sako V. Mickuvienė.

Onkologiniai ligoniai turi žinoti, kad jeigu jie stebės tyrimus, stiprins organizmą, vartos antioksidantų, ugniažolių preparatų, ligos atsinaujinimo tikimybė gerokai sumažės.  „Siekdama išvengti atkryčio stengiuosi gyventi sveikai, vartoju ugniažolių preparatą, skystus polifenolius, pagal poreikį kitų maisto papildų, vitaminų. Atlieku kraujo tyrimus dėl vitamino D, B grupės, geležies, magnio, kalcio, kalio ir kt. Žodžiu, stengiuosi, kad mano organizmui niekuo netrūktų, kad jis pats sugebėtų susidoroti su piktybinėmis ląstelėmis, kurių kiekvienas turime“, – sako Vaiva.

Fitoterapeutas a.a. Juozas Ruolia visuomet pabrėždavo, kokį svarbų vaidmenį po chemoterapijos atlieka ugniažolių alkaloidai ir glikoproteinai: „Alkaloidai, kurių yra apie 5 tūkst. rūšių, – tai šarmiškai reaguojančios augalinės medžiagos, kurios net mažomis dozėmis veikia gyvus organizmus. Ugniažolėse esantys alkaloidai, glikoproteinai kaupiasi tik vėžinėse ląstelėse ir skatina jų žūtį, tačiau neveikia sveikų audinių. Patys savaime alkaloidai nenužudo vėžinių ląstelių, bet padaro jas atpažįstamas imuninei sistemai. Šie alkaloidai ne tik naikina navikines ląsteles, bet kartu sugeba palaikyti virškinimo, nervų sistemos veiklą. Taigi ugniažolės itin naudingos onkologiniams ligoniams, nes neleidžia vėžinėms ląstelėms dalytis, be to, „išgaudo“ jas,  klaidžiojančias po organizmą, ir taip pristabdo ligos atsinaujinimą“.

Pasak Vaivos Mickuvienės, svarbiausia – nepulti gerti daugybės papildų, o atlikti kraujo tyrimus ir sužinoti, kokių medžiagų kiekvienam trūksta. „Mūsų organizmas kasdien turi gauti tam tikrą kiekį baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralų. Dietologai sako, kad per dieną reikia suvalgyti 500 g daržovių ir 25 g skaidulų. Mano mitybos racionas to neužtikrina, vadinasi, tam tikrų medžiagų turiu vartoti papildomai.  Tačiau prieš tai, kaip jau minėjau, išsiaiškinu ko trūksta: ar vitaminų, ar mineralų, ar geležies ir t.t. Renkantis maisto papildus, svarbu žiūrėti, kad jie būtų išgauti iš natūralių medžiagų, svarbus yra ir veikliųjų medžiagų kiekis, ir pasisavinimas“, – sako Vaiva.

Vėžio atvejų daugės visame pasaulyje

Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, Lietuvoje onkologinės ligos yra antros pagal dažnumą, pirmą vietą užleisdamos širdies-kraujagyslių ligoms.  Pastaruoju metu kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų: dažniausia moterų piktybinė liga yra krūties, o vyrų – priešinės liaukos vėžys. Lietuvoje šiuo metu yra apie 140 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančių žmonių, iš kurių apie 20 tūkst. gyvena 10 ir daugiau metų, nes vėžiu susirgusiems žmonėms dabar yra galimybė parinkti tinkamą gydymą, kuris duoda gerų rezultatų.

2024 m. pasaulyje buvo nustatyta daugiau nei 19 mln. naujų vėžio atvejų, o 8,2 mln. žmonių nuo šios ligos mirė. Prognozuojama, kad 2030 m. naujų vėžio atvejų padaugės iki 21,3 mln., o mirusių nuo vėžio skaičius – iki 13,1 mln. Vėžys yra ekonomiškai išsivysčiusių Vakarų valstybių liga, didžiausi sergamumo rodikliai būdingi Vakarų ir Šiaurės Europos, Šiaurės Amerikos ir Australijos bei Naujosios Zelandijos gyventojams. Besivystančiose šalyse sergamumas onkologinėmis ligomis  gerokai mažesnis – mažiausi rodikliai nustatyti Afrikos šalyse, kur trumpiausia gyvenimo trukmė ir mirčių struktūroje dominuoja infekcinės ligos.

Gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė

Gydantis nuo vėžio naudingas ir papildomas organizmo stiprinimas

„Vėžio išsivystymo priežasčių gali būti įvairių, tačiau dėl to, kad sutrinka mūsų organų veikla, dažnai esame kalti mes patys: mažai judame, todėl esame deformuoti, visi organai nėra savo prigimtinėje padėtyje, valgome bet ką, bet kada, mažai pagirdome savo ląsteles vandeniu. Visa tai sukelia audiniuose stazę, mikrocirkuliacijos sutrikimus, išsiderina visa grandinė mūsų organizmo funkcijų, ilgainiui ląstelės išsigimsta ir tampa vėžinėmis. Vėžio gydymas yra sunkus, sukeliantis skirtingą šalutinį poveikį organizmui – juk stengiamasi sunaikinti vėžio pažeistas ląsteles, o šio proceso metu nukenčia ir sveikos ląstelės“, – sako gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė.

Diagnozuotas piktybinis navikas, esant galimybei, šalinamas chirurginiu būdu, o vėžinėms ląstelėms naikinti dažniausiai taikoma sisteminė medikamentinė terapija: chemoterapija, taikinių bei biologinė terapija, spindulinė terapija ir hormonų terapija. Vis dėlto, ne visi pacientai vienodai pakelia visą gydymo kursą: chemoterapijos metu žmonės neretai skundžiasi energijos stygiumi, depresyviomis nuotaikomis, jiems krinta svoris, ima slinkti plaukai, dingsta apetitas, juos pykina, dažnai vemiama.

Gydytoja chemoterapeutė E. Juodžbalienė teigia, kad šiais pažangios medicinos laikais sergant vėžiu didžiulis dėmesys skiriamas ne tik ligos diagnostikai, efektyvių gydymo būdų parinkimui, bet ir paciento gyvenimo kokybei.  Onkologai pažymi, kad gydantis nuo vėžio labai naudingas gali būti papildomas organizmo stiprinimas bei gyvenimo kokybės gerinimas alternatyviais metodais, pavyzdžiui, fitoterapija, aromaterapija, masažais, homeopatija ir t.t.

Pastarąjį dešimtmetį Jungtinėse Amerikos Valstijose papildoma medicina tapo itin populiari tarp vėžiu sergančių pacientų – tyrimais nustatyta, kad mažiausiai pusė vėžiu sergančių pacientų naudojasi ir alternatyviosios (papildomos) medicinos metodais. Gydytoja onkologė E. Juodžbalienė išskiria kelias populiariausias papildomo gydymo priemones – mankštą, masažą ir fitoterapiją.

• Mankštos nauda tiek dvasinei, tiek fizinei sveikatai yra neabejotina: nuo 1996 metų Ligų kontrolės ir prevencijos centrai rekomendavo suaugusiesiems užsiimti vidutinio intensyvumo veikla, tokia kaip greitasis ėjimas ar bėgimas ristele bent 30min. penkias dienas per savaitę. 2008 metais Amerikos vėžio draugija (angl.American Cancer Society– ACS) pakartojo rekomendacijas, pateikdama gausybę naujų įrodymų, kad mankšta yra teigiamas veiksnys vėžio prevencijai ir skatina bendrą sveikatos pagerėjimą.
• Masažas vis dažniau įtraukiamas į integratyviąsias onkologijos programas kaip būdas, mažinantis vėžio sukeltą stresą ir skausmą – daug atliktų tyrimų rodo, kad masažas palengvina daugelį simptomų, tarp jų skausmą, pykinimą, nerimą, depresiją ir stresą.
• Fitoterapija – veiksminga priemonė, padedanti palaikyti organizmo būklę ir sušvelninti šalutinius gydymo poveikius. Sergant vėžiu, gali būti naudingi augalai, turintys antioksidantų, pvz., polifenolių, neutralizuojančių laisvuosius radikalus, ir alkaloidų, kurie pasižymi priešvėžinėmis savybėmis. Vienas tokių – ugniažolė.  Jau nuo seno buvo žinoma, kad ugniažolės augalas padeda kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, pasižymi nuskausminamuoju ir spazmus malšinančiu poveikiu, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nesubalansuotai, netinkamais kiekiais vartojamos ugniažolės gali būti labai pavojingos.

„Nerimą kelia tik tai, kad, sužinoję diagnozę, sergantieji ryžtasi išbandyti viską – net rizikingiausius gydymo metodus, nes internete galima rasti patarimų, kad neva vėžį padėjo išgydyti badavimas, tibetietiški grybasimusmirių nuoviras, šlapimas, geriamas žibalas ar benzinas, rupūžės trauktinė, „auksinio ūso“ užpiltinė ar kiti radikalūs antpilai. Renkantis alternatyvų reabilitacijos metodą, visada rekomenduojame patikrintus ir dozuotus, parduodamus vaistinėse, o ne šarlatanų, bobučių ar pačių pagamintus užpilus“, – sako onkologė.

Būtinas saugus ugniažolių preparato vartojimas

Pasak žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus, būtina prisiminti, kad ugniažolė yra ir nuodingas augalas, todėl gaminantis patiems  užpiliukus, arbatėles galima rimtai apsinuodyti. „Svarbu atsiminti ir tai, kad ugniažoles geriausia vartoti su kitais augalais, pavyzdžiui, gysločiais, medetkaom, tuomet sustiprinamas priešvėžinis veikimas ir apsisaugoma nuo  nuodingo šalutinio poveikio. Labai dažnai iš onkologinių ligonių išgirstu vis skirtingus ugniažolių arbatų ar užpilų receptus, tačiau renkantis fitoterapiją verta žinoti, kad nežinant tikslių dozių, ruošiant minėtas arbatas ar raugus, galima labai pakenkti sau. Geriau vartoti dozuotus preparatus, kuriuose tiksliai žinomas ugniažolių kiekis ir  poveikis organizmui“, – pasakoja V. Skirkevičius.

Būtent dėl tos priežasties kartu su Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorija sukurtas specialios medicininės paskirties ugniažolių preparatas, skirtas mitybai reguliuoti esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, po chirurginio, chemoterapinio, spindulinio gydymo, ligos remisijos metu, siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams. Šiame ugniažolių preparate ugniažolės įvilktos į kietąsias tabletes, kurios ištirpsta plonajame žarnyne, t. y. ten, kur nėra rūgščių, tad išsaugomos naudingos ugniažolių savybės. Preparatą rekomenduojama gerti ryte ir vakare, kad visada būtų užtikrintas tam tikras ugniažolių kiekis kraujyje.

Vėžio gydymas – sudėtingas ir sekinantis procesas, kuris organizmui gali palikti ilgalaikių pasekmių. Po chemoterapijos, spindulinės terapijos ar operacijų pacientai dažnai susiduria su nusilpusia imunine sistema, virškinimo problemomis, lėtiniu nuovargiu ir emociniu išsekimu.

Vaistiniai augalai gali tapti vertinga pagalbine priemone, padedančia organizmui greičiau atsigauti !

LIDONIUM – specialios medicininės paskirties maisto produktas su ugniažolėmis: sukurtas mokslo, paremtas patirtimi. Vartojamas:

• Esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, vėžio profilaktikos metu po specifinio gydymo.
• Vartojamas Tik mitybos reguliavimui esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, vėžio profilaktikos metu po specifinio gydymo siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę.
• Esant skrandžio, žarnyno, kepenų ir tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams.

LIDONIUM vartojimas: pirmus metus po vėžio gydymo rekomenduojamas 12 ciklų kursas, po to kasmet 6-ių mėnesių kursas (iki 5-erių metų). Vartojamas 21 d., po to rekomenduojama 7 d. pertrauka

Produktas turi būti vartojamas prižiūrint sveikatos priežiūros specialistams. Produktas negali būti vienintelis mitybos šaltinis.