Medicinos psichologių patarimai karantino metu: kaip sumažinti nerimą dėl ateities ir išvengti pykčio

Rubrikos: Naujienos, Pasikalbėkime, Praktiniai patarimai

Lietuva jau antra savaitė gyvena karantino sąlygomis ir kiekvienas jį išgyvena skirtingai – vieni ir toliau numoja ranka į saviizoliacijos reikalavimus, kiti, būdami namie ir nuolat skaitydami naujausias žinias apie koronavirusą, ima ypatingai jautriai reaguoti į dabartinę situaciją ir ateities prognozes. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) medicinos psichologė Sandra Birbilaitė pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu, kai labai daug neapibrėžtumo ir nežinios, nerimas tampa kiekvieno mūsų palydovu, bei pataria, kaip išjausti ir sumažinti neigiamas emocijas.

„Natūralu, kad žmonėms, o ypač daliai pacientų, sergančių onkologine liga (kuri jau savaime kelia nerimą dėl ateities), dabartinė situacija dar labiau kelia vidinę baimę. Šiuo laikotarpiu jausti nerimą yra normalu ir nors į situaciją reikia žiūrėti rimtai, tačiau labai svarbu patiems papildomai nedidinti nerimo“, – pabrėžia medicinos psichologė, šiuo metu nuolat konsultuojanti NVI pacientus telefonu.

Medicinos psichologė Sandra Birbilaitė

S. Birbilaitė karantino metu pataria:

Labai svarbu atidžiai atsirinkti informacijos šaltinį. Skaitykite tik patikimus medicininę informaciją pateikiančius informacijos šaltinius ir oficialią atsakingų institucijų teikiamą informaciją. Jeigu jums kyla baimė dėl jūsų vėžio ligos gydymo –kreipkitės NVI nurodytais kontaktais ir susisiekite telefonu su jus gydančiu gydytoju.

Venkite žiūrėti ir klausytis nerimą keliančios informacijos ir žinių. Jeigu pajuntate, kad jos per daug – atsitraukite nuo informacijos šaltinio. Reiktų riboti ir laiką, kiek jūs praleidžiate ieškodami informacijos internete ar klausydamiesi žinių – tai galima apriboti iki dviejų trumpų prisijungimų per dieną. Ypatingai venkite emocijomis paremtų straipsnių, forumų ir komentarų po straipsniais, išsigandę žmonės linkę perdėti, dramatizuoti, kurti konspiracijos teorijas, todėl labai svarbu remtis faktais, o ne gandais. Faktai padeda mažinti baimę, o gandai kelia paniką.

Šiuo laikotarpiu, kai tiek daug neapibrėžtumo COVID-19 grėsmės situacijoje, jūs galite pasijausti bejėgiai ir labai priklausomi nuo to, kas vyksta aplink (gaunamos informacijos, medikų ir nežinomybės jausmo). Tiesa ta, kad yra dalykų, kurių mes negalime kontroliuoti, kiek ilgai užtruks ši situacija, kiek plačiai išplis virusas Lietuvoje ir pan. Visgi nemažai priklauso ir nuo jūsų – jūs kontroliuojate rizikos mažinimą laikydamiesi asmeninės higienos reikalavimų ir saugios socialinės distancijos.

Šiuo laikotarpiu labai svarbu prašyti pagalbos, jei jums jos reikia. Jeigu ėjimas į vaistinę ar parduotuvę jums kelia nerimą, paprašykite, kad jums patalkintų artimieji, draugai ir kaimynai.

Kiek galima produktyviau išnaudokite karantino laikotarpį namuose. Tikriausiai tai yra momentas, kai daugiausiai laiko praleidžiate namuose, nei iki šiol teko. O namuose tikrai yra ką veikti: galima sutvarkyti tai, ko iki šiol nebuvote spėję, sportuokite arba pradėkite sportuoti, jei iki šiol to dar nedarėte (jei leidžia jūsų fizinė būklė). Pradėkite nuo paprastų pratimų, kuriuos galite rasti internete. Jei neinate į kiemą – vėdinkite kambarius, pabūkite balkone. Skaitykite knygas, žiūrėkite nuotaiką keliančius filmus, svarbiausia – nepasiduokite liūdesiui ir nerimą keliančiai nuotaikai.

Nesiizoliuokite vienatvėje, ji gali dar labiau sustiprinti nerimą ir depresinius jausmus. Bendraukite su draugais ir giminaičiais telefonu ar kitomis vaizdo priemonėmis. Net jei bendravimo turite pakankamai, prisiminkite vienišus draugus ar ligos likimo draugus, paskambinkite jiems ir pasiteiraukite, kaip jiems sekasi. Šis skambutis jiems gali būti labai svarbus. Karantino metu ypatingai svarbu nebijoti paprašyti pagalbos ir dalintis emociniu palaikymu bei gerumu.

Medicinos psichologė Gertrūda Klimavičiūtė

Medicinos psichologė Gertrūda Klimavičiūtė atkreipia dėmesį, jog bandydami išvengti baimės dažnai metamės į pyktį.

Kelionėje per vėžį kinta onkologinio paciento jausmai, emocijos, išgyvenimai. „Viso gydymosi laikotarpiu pacientai yra prižiūrimi, nepaliekami vieni su savo jausmais, požiūriu į onkologinę ligą ir į juos supantį pasaulį“, – sako NVI medicinos psichologė Gertrūda Klimavičiūtė. 

„Šiuo metu onkologinių pacientų emocinę padėtį apsunkina COVID-19. Du dalykai – paskelbto karantino sąlygos ir onkologinės ligos išgyvenama grėsmė kelia pacientams baimę. Baimė – tai stiprus jausmas, kurio siekiama išvengti. Pacientas bandantis išvengti baimės jausmo,  tik pastiprina kitą jausmų polį – pyktį.

Pyktis – stipriausia emocija žmogaus arsenale. Prieš pacientą, susidūrusį su onkologine liga, iškyla menami priešai: onkologinė diagnozė, mirties baimė, pandemija, giežtos karantino sąlygos, gydytojai. Pykstama, dėl gydytojų griežtumo ir operacijų bei kitų terapijų atidėjimo. Dėl to būtina kantriai, naudojantis visomis komunikacijos priemonėmis aiškinti, kad toks gydytojų sprendimas yra begalinis noras apsaugoti savo pacientus nuo COVID-19 keliamos grėsmės onkologiniams pacientams.

Onkologinių pacientų pyktis kyla dėl kelių priežasčių: rizika nėra vertinama objektyviai, be to, rizika yra nauja. Rizikos suvokimui įtaką daro daugybė veiksnių, nesusijusių su racionaliu mąstymu – intuicija, patirtis, individualios psichologinės savybės ir instinktai.

Neabejotina, jog COVID-19 keliama grėsmė gyvybei pacientą ir gąsdina, ir neramina. Tačiau susidūrusiam su onkologine diagnoze sunku kovoti su neapčiuopiamu priešu – koronavirusu, lengviau kovoti su aiškiai įvardytu priešu: onkologine liga.  Dėl to, visiškai suprantamas onkologinių pacientų noras pakliūti į ligoninę, tokiu būdu apsaugoti save nuo pandemijos bei gauti onkologinį gydymą. Kalbant apie rizikos naujumą, galima pasakyti tik tiek,  kad Lietuvoje žmonės dar nėra realiai susidūrę su viruso pasekmėmis, kad galėtų įvertinti riziką savo gyvybei.

Be to, remiantis tyrimais, žinoma, kad stresas neigiamai veikia žmogaus sveikatą – pakanka dviejų savaičių, kad nusilptų imuninė sistema – būtent to ir reikia COVID-19 virusui.  Pandemijos metu atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad vėžiu sergantiems pacientams gali būti didesnė rizika užsikrėsti ir sirgti COVID-19 nei tiems, kurie neserga vėžiu. Dėl nustatytos rizikos gydytojai konsultuoja onkologinius pacientus telefonu. Tokiu būdu siekiant juos apsaugoti nuo rizikos užsikrėsti, nes nustatyta, kad onkologinių pacientų COVID-19 įveika yra prastesnė.“

NVI nuolatos teikiama bendroji konsultacija telefonu ir e-linija „Pagalba gyvai“. Taip pat įsteigta NVI karantino linija, kur konsultaciją telefonu pakaitomis teikia įvairių profilių specialistai onkologai. Nuolatos vyksta psichologų konsultacijos telefonu.

Žinoma, pagalbos, supratimo bei palaikymo reikia ir medikams – jie šiuo metu dirba ypatingomis sąlygomis, ne visada turėdami būtinąsias apsaugos priemones. Įvertinkime jų darbą, nepamirškime padėkoti. Galiausiai, kviečiame su NVI susisiekti ir galinčius padėti reikalingomis priemonėmis (dezinfekciniu skysčiu, respiratoriais, apsauginiais kombinezonais ir kt.). Daugiau informacijos www.nvi.lt

Parašykite mums

Rekvizitai

VŠĮ Viktorijos leidyba

Įmonės kodas : 125011888

redaktorius@onkologopuslapiai.lt