„Paruoštukė“ naujai valdžiai arba kaip pagerinti sveikatos apsaugos sistemą?

Rubrikos: Naujienos, Pasikalbėkime

Agnė Gaižauskienė

 

Nenumaldomai artėjant rudenį vyksiantiems LR Seimo rinkimams, vis dažniau susimąstome, kam atiduoti savo balsą. Vieni nori pokyčių, kiti – stabilumo, vieni turi svajonių, kiti – konkrečių tikslų. Ir yra sričių, kur tie pokyčiai jau seniai reikalingi, o įvardyti tikslus, kurie leistų tai įgyvendinti, nėra sudėtinga. Viena tokių sričių – sveikatos apsaugos sistema, kuri galėtų pagerėti, jei valdantieji imtųsi konkrečių veiksmų, sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Dabar yra tas laikas, kai rinkimuose dalyvaujančios partijos gali atlikti namų darbus, kad naujoji valdžia kadenciją pradėtų nuo veiksmų, o ne pažadų. Siekiant pagerinti mūsų šalies sveikatos sistemos funkcionalumą, reikėtų atlikti kelis esminius žingsnius, kurie atneštų reikšmingų rezultatų.

Tad kol laukiame rinkimų, išskaidykime „paruoštukę“ valdžiai į keturias dalis, kad atlikti namų darbus būtų dar paprasčiau.

  1. Visuomenės pasitikėjimas ir pasitenkinimas

Tokios šalys kaip Švedija, Estija ar Danija turi ypač aukštą visuomenės pasitikėjimą ir pasitenkinimą sveikatos apsaugos sistema. Nors tai subjektyvus rodiklis, tačiau vertinant sveikatos sistemos efektyvumą, kurio turėtų siekti kiekviena šalis – vienas svarbiausių.

Kol kas mūsų valdžia nesidomi, kaip visuomenė vertina sveikatos apsaugos sistemą, ar yra patenkinta jos rezultatais, ar ja pasitiki. Nors sekti šį rodiklį visai nesudėtinga – apklausas būtų galima atlikti kad ir kiekvieną metų ketvirtį, tereikia, kad valstybė imtųsi iniciatyvos.

Tik atsakius į klausimą, kaip Lietuvos žmonės vertina sveikatos sistemos veikimą, galėtume matuoti, kaip ji kinta ir kokią įtaką jai turi daromi pokyčiai, priimami nauji sprendimai. Tai iš esmės parodytų, ar einame teisinga linkme.

  1. Aiškiai matuojami gydymo rezultatai

Kitas svarbus rodiklis, atspindintis teisingą šalies sveikatos politiką, kurį turime apsibrėžti ir stebėti – siekiami gydymo rezultatai. Svarbu suprasti, kad negalime vien tik matuoti vidutinės gyventojų gyvenimo trukmės ir lyginti jos su kitomis šalimis. Gyventojų gyvenimo trukmę lemią daug faktorių, o sveikatos sistema pati iš savęs yra tik viena iš sudėtinių dalių.

Tačiau yra tokių rodiklių, kuriuos išimtinai nulemia tik sveikatos sistema. Pavyzdžiui, išvengiamas mirtingumas  – tai toks rodiklis, kai žinoma, kokių pacientų mirčių buvo galima išvengti tinkamai taikant prevencines, diagnostikos ir gydymo priemones.

Kitas rodiklis, kuris taip pat leistų įvertinti sveikatos sistemos efektyvumą, specifinių ligų gydymo rezultatai. Pavyzdžiui, išplitusio vėžio vidutinio išgyvenamumo laikas. Toks rodiklis išimtinai priklauso nuo sveikatos sistemos ir prieinamo gydymo, o ne nuo paties žmogaus. Ir čia mes labai skiriamės nuo kitų šalių, o tas skirtumas siekia net dešimtis procentų. Tai gerai iliustruoja krūties vėžio situacija, kuri parodo, kad Lietuvoje moterų mirštamumas per penkerius metus nuo ligos diagnozės yra daug didesnis nei pažengusiose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuvoje penkerių metų išgyvenamumas po krūties vėžio diagnozės yra 74 proc., kai ES šalių vidurkis siekia 83 proc. O kalbant apie pažengusį krūties vėžį, situacija dar drastiškesnė – išgyvenamumas Lietuvoje siekia 30 proc., tuo tarpu Suomijoje, kurioje šis rodiklis vienas aukščiausių – net 55 proc.

Jeigu mes aiškiai apsibrėšime, kokių gydymo rezultatų siekiame ir juos matuosime – gerėja jie ar negerėja – galėsime matyti, kokia linkme einame ir kur yra sveikatos sistemos spragos.

  1. Tinkamas sveikatos apsaugos finansavimas

Kitas labai svarbus aspektas, turintis tiesioginę koreliaciją su pacientų gydymo rezultatais – pakankamas sveikatos sistemos finansavimas ir tikslingas PSDF biudžeto lėšų planavimas. Daugybę metų šis klausimas yra ignoruojamas, sveikatos apsaugai skiriant tik šiek tiek daugiau nei 4 proc. nuo BVP, kai ES šalių finansavimo sveikatos apsaugai vidurkis siekia 6,6 proc. BVP.

2017 m. rugpjūtį patvirtindama Vaistų politikos gaires, Sveikatos apsaugos ministerija išsikėlė tikslą, kad augant PSDF biudžetui, išlaidų vaistų kompensavimui didėtų ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas.

Tačiau kokia yra šiandienos realybė? 2020 metų PSDF biudžetas padidėjo 11,9 proc. lyginant su 2019 m., tačiau išlaidos vaistų kompensavimui augo vos 2,9 proc. – ar ministerija pamiršo savo pačios išsikeltus tikslus?

Valdžios atstovai garsiai kalba apie gerovės valstybę, kaip ją kuriame Lietuvoje. Tačiau ar įmanoma ją sukurti, jei ignoruojame pamatinę stiprios visuomenės vertybę – sveikatą. Tikrai žinome, kad mūsų valdžia gali vykdyti įsipareigojimus – juk krašto apsaugai sugebėjome rasti papildomą finansavimą skirti 2 proc. nuo BVP. Jeigu kadaise sugebėjome susitarti dėl pakankamo krašto apsaugos finansavimo, turėtume pagaliau suprasti ir pakankamo sveikatos sistemos finansavimo svarbą.

Europos Komisijos ataskaitos kasmet rodo, kad tos šalys, kurios daug metų skiria didesnį finansavimą, pasiekia ir geresnius gydymo rezultatus. Negana to, tos pačios ataskaitos atskleidžia, kad Lietuvoje pacientai sveikatos apsaugai išleidžia per daug savo pinigų. Ir čia kalbame ne tik apie vaistus, jų priemokas. Mūsų šalyje pacientai neretai moka už tyrimus, privačias konsultacijas, nekompensuojamą gydymą ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas. Ir šios išlaidos yra kone du kartus didesnės nei kitose ES šalyse.

Belieka paklausti, ar kuri nors partija yra tarp savo programos prioritetų įtraukusi sveikatos apsaugos sistemos tobulinimą ir deramą finansavimą. Jau atėjo laikas priimti svarbius sprendimus ir pagaliau pradėti juos įgyvendinti.

  1. Dėmesys paciento interesams

Galų gale, būtina siekti, kad sveikatos sistema būtų orientuota ne į save, o į pacientą, nes kol kas taip nėra. Tai reiškia, kad nėra nuosekliai kaupiama ir sisteminama informacija apie pacientų gydymo rezultatus. Jų stebėsena ir analizė padėtų geriau atliepti individualius pacientų poreikius, sudarant galimybę gauti jiems tinkamiausią gydymą.

Galime matyti, kad visi aukščiau išvardinti žingsniai – nuo rodiklių įvedimo iki pakankamo sveikatos apsaugos finansavimo – yra nukreipti į mūsų pacientus, jų gydymo gerinimą. Tai reiškia, kad pradėjus pokyčius šiose srityse, didžiausią įtaką pajus jie. Nepamirškime, kad kalbame ne apie ką kitą, o tiesioginę naudą mūsų šalies pacientų, t. y. kiekvieno iš mūsų, sveikatai.

 

Parašykite mums

Rekvizitai

VŠĮ Viktorijos leidyba

Įmonės kodas : 125011888

redaktorius@onkologopuslapiai.lt