Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną: liga kartais greičiau progresuoja, negu mūsų smegenys dirba

Rubrikos: Naujienos, Pasikalbėkime

prof. Sonata Jarmalaitė

Rugsėjo 15-ąją Nacionalinio vėžio instituto sode buvo pasodintos obelaitės ir pastatyti vardiniai suoleliai garbiems Instituto profesoriams atminti: Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu žinomumo dieną NVI bendruomenė – medikai ir jų pacientai, taip pat Instituto partneriai, žiniasklaidos atstovai, kolegos, susirinko į tradicinį renginį „Nerk į žydrą 2020“.

Rugsėjis visame pasaulyje pažymimas intensyviau kalbant ir skleidžiant informaciją apie prostatos vėžį, šios ligos diagnostiką ir gydymą, vyrai raginami tikrintis, nepamiršti apie savo sveikatą. Kasmet prostatos vėžys nustatomas daugiau kaip 2 tūkst. Lietuvos vyrų.

„Pasaulyje kasmet nustatoma beveik pusantro milijono naujų prostatos vėžio atvejų. Prostatos vėžys yra viena dažniausių vyrų onkologinių ligų pasaulyje ir viena iš pagrindinių vyrų mirties nuo vėžio priežasčių. Lietuvoje kasmet prostatos vėžiu suserga apie 2500 vyrų, netenkame apie 500–600, – pasakė NVI laikinoji vadovė prof. Sonata Jarmalaitė. – Kadangi sergamumas prostatos vėžiu nemažėja, o diagnostinių tyrimų apimtys dėl prevencinių programų sustabdymo karantino metu pastarąjį pusmetį ženkliai sumažėjo, su baime laukiame užleistų ligos atvejų skaičiaus didėjimo. Niekam ne paslaptis, jog gerų prostatos vėžio gydymo rezultatų galima pasiekti tik anksti nustačius ligą“.

Dėl karantino metu sustabdytos ir vis niekaip neįsibėgėjančios Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos onkologams neramu. „Tiek pagal ankstyvosios diagnostikos programą, tiek pagal simptomatiką atliekamų biopsijų skaičius sumažėjęs. Pastarųjų, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo du kartus, o pagal programą biopsijai vyrų atvyksta net tris kartus mažiau“, – sakė NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.

dr. Albertas Ulys

Liga ateina netikėtai ir nelauktai, yra sunki ir pavojinga, bet, laiku ją diagnozavus ir tinkamai gydant, žmogus gali gyventi ilgai. Kiekvienam 50-ies sulaukusiam vyrui labai svarbu periodiškai tikrintis – vėžys turi būti nustatytas kuo anksčiau, o nustačius – gydomas šiuolaikiniais inovatyviais metodais. Jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo ar serga artimiausi giminaičiai, tikrintis reikėtų jau nuo 45-erių.

Aktorius Giedrius Savickas savo video palinkėjime vyrams Pasaulinės kovos su prostatos vėžiu dieną pasakė:

„Man šiemet suėjo 40 metų, esu sveikas žmogus. Tiksliau sakant, aš taip galvoju, kad esu sveikas, bet jau kartais ryte prabudęs pajaučiu, kad reikia pradėti rūpintis sveikata. Iš tos vyriškos pusės tikrai yra apsileidimo. Mes, vyrai, daug visko žinome apie automobilius, kompiuterius, bet kaip veikia tulžis, kur yra inkstai ar kepenys gal tik 10 porc. vyrų pasakys… Noriu priminti, kad liga kartais greičiau progresuoja, negu mūsų smegenys dirba. Liga gali ateiti greičiau, nei mes susimąstome apie tai. Taigi kompiuterį reikia prižiūrėti ir savimi taip pat reikia rūpintis. Ir savo artimaisiais. Mano sveikata rūpinasi mano žmona: kai man suėjo 40, ji pasakė: „Kiekvienais metais aš tau dovanosiu sveikatos patikrinimą. Kad aš žinočiau, kad mano vyras sveikas ir gali toliau dirbti kaip arklys. Daug profilaktinių programų veikia, sako, kad trūksta švietimo, bet, manau, ir patiems reikia daugiau smalsumo ir domėjimosi. Galima susikaupti ir būsime sveikesni.“

Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga, o Lietuvos vyrai ja serga dažniau nei kitų Europos šalių gyventojai. Šiuolaikinis gydymas leidžia įveikti šią klastingą ligą – laiku ją nustačius, daugelis vyrų pasveiksta, o dalis jų dėka inovatyvų gydymo metodų ilgus metus gyvena net sirgdami išplitusiu vėžiu.

Vis dėlto prostatos vėžys kasmet nusineša apie pusę tūkstančio mūsų vyrų. Šis skaičius kelia nerimą onkologams.

Visiems vyrams privalu žinoti, jog reikia kuo skubiau kreiptis į gydytojus, jeigu  skauda nugarą, jeigu sutrikęs šlapinimasis – šie simptomai gali pranešti ir apie užleistą vėžį. „Būkite budrūs, – kalbėjo dr. A.Ulys. – Kai kuriems vyrams prostatos vėžys gali vystytis labai ilgai nesukeldamas žymesnių simptomų, tačiau kiti suserga agresyviu vėžiu, kuris plinta labai greitai.“                  „Paanilazavę pastarųjų metų statistinius duomenis, matome pavojingą tendenciją – per penkias savaites net dešimčiai vyrų nustatėme ketvirtosios stadijos vėžį. 2012–2016 m. laikotarpiu per metus šalyje buvo nustatoma apie šimtas ketvirtosios stadijos prostatos vėžio atvejų, – teigė NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. A.Ulys. – Ne paslaptis, jog agresyvus vėžys per 4–6 mėnesius išplinta tiek, kad net taikydami sudėtingus ir labai brangius metodus galime pažadėti tik pratęsti gyvenimą, o ne išgydyti.“

doc. Arūnas Želvys

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Urologijos centro vadovas doc. Arūnas Želvys atkreipė dėmesį ir į tai, jog keičiasi onkologinių pacientų poreikiai bei požiūris į juos. „Anksčiau, jei vyras sirgdavo prostatos vėžiu, buvo manoma, kad jo nebereikia gydyti nuo kitų ligų. Dabar šiems žmonėms operuojama širdis, taikomos kitos brangios procedūros, greitai jie bus įrašyti ir į transplantuotinų ligonių sąrašus, nes tai gali jiems pailginti gyvenimą. Gydymas tampa kompleksiniu, apimančiu daug medicinos sričių“, – sakė doc. A. Želvys.

Prostatos vėžio gydymas vis labiau individualizuojamas, atsižvelgiant į pacientą bei molekulinį naviko profilį. „Iki šiol ši liga buvo gydoma blokuojant vyriškųjų hormonų androgenų veiklą, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad egzistuoja keli molekuliniai prostatos vėžio potipiai ir ateityje, renkantis tinkamiausius diagnostikos ir gydymo sprendimus, vis dažniau teks atlikti genetinius tyrimus, – kalbėjo prof. S.Jarmalaitė. – Paveldimas prostatos vėžys agresyvus, todėl vertinamas kaip atskiras prostatos vėžio potipis. Nustačius tokį vėžį, kad ir ankstyvų stadijų, rekomenduojamas radikalus chirurginis gydymas. Jei ši liga progresuoja, o pacientui nustatomos paveldėtos BRCA1/2 ar ATM genų mutacijos, ateityje bus siūloma nauja sisteminio gydymo strategija PARP inhibitoriais. Klinikiniuose tyrimuose šie vaistai pasižymėjo geru klinikiniu potencialu ir mažu toksiškumu“.

„Daug mūsų vyrų pasveiko nuo prostatos vėžio dėl to, kad ankstyvosios patikros programos dėka jiems buvo nustatyta prasidedanti liga ir jie buvo pradėti gydyti laiku. Per pusę metų, kai ši programa neveikė, pasitikrinti neteko galimybės apie 50 tūkst. vyrų. Tai didžiulis smūgis visuomenės sveikatai, bet dar didesnis – šeimoms, nes prostatos vėžys – ne vien vyro liga. Šis susirgimas pažeidžia visą šeimą ir net bendruomenę. Todėl ne veltui šiandien pasodinome šeimos medį – obelį, kuri veda skirtingų rūšių obuoliukus, simbolizuojančius šeimos narius – vyrą, moterį ir jų vaikus,“ – įsitikinęs Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys.

Gian Luca Demarco ir Paulius Rakštys

Pasak P. Rakščio, nors karantinas pasibaigė, ankstyvosios patikros programos veikla atsinaujina labai lėtai. Dėl mūsų vyrų sveikatos turime kuo skubiau atkurti iki pandemijos buvusį paslaugų ritmą.

Pagerbti iškilūs onkologai

Renginio metu NVI sode pastatyti du memorialiniai suoliukai iškiliems mokslininkams onkologams, profesoriams, buvusiems Instituto vadovams – prof. Liudvikai Laimai Griciūtei (1926–2018) ir prof. Albertui Telyčėnui (1928–1990).

Prof. A. Telyčėnas – mokslininkas onkologas bei onkologinės tarnybos Lietuvoje organizatorius, 1957–1981 m. Onkologijos mokslinio tyrimo instituto direktorius.

1957 m. jaunam, neseniai aspirantūrą Peterburge baigusiam ir sėkmingai daktarinę disertaciją apsigynusiam, grįžusiam į Lietuvą vyresniajam moksliniam bendradarbiui dr. Albertui Telyčėnui buvo patikėta įkurti Onkologijos mokslinio tyrimo institutą. Turėdamas organizacinių sugebėjimų dr. A. Telyčėnas subūrė jaunus gydytojus ir mokslininkus, kurie sudarė minėto instituto branduolį. Buvo ieškoma naujų onkologinės pagalbos organizavimo formų, atliekami vėžio epidemiologiniai tyrimai. Jo pastangomis 1975 m. Onkologijos mokslinio tyrimo institutas buvo sujungtas su Respublikiniu onkologijos dispanseriu.

Prof. A. Telyčėno iniciatyva pradėta ir 1979 m. baigta naujo instituto bei klinikos pastato Santariškėse, Vilniuje, statyba. Onkologai buvo pirmieji naujakuriai Santariškėse. Prof. A. Telyčėnas ne tik rūpinosi materialine technine instituto baze, bet ir nuolat būrė onkologų kolektyvą – aktyviai kvietė gabius, onkologija besidominčius jaunus gydytojus iš visos Lietuvos pasukti į onkologiją. Ir jam tai sekėsi.

Onkologijos mokslinio tyrimo institutas tapo didžiausia Lietuvoje onkologijos įstaiga, kurioje buvo konsultuojami ir gydomi pacientai bei vykdomi moksliniai tyrinėjimai.

Pagerbta ir bene garsiausia Lietuvos onkologė prof. Liudvika Laima Griciūtė – Lietuvos eksperimentinės onkologijos kūrėja ir puoselėtoja, vėžio prevencijos Lietuvoje iniciatorė, vėžio kontrolės Lietuvoje organizatorė, sveikos gyvensenos propaguotoja ir nenuilstanti kovotoja prieš tabako rūkymą.

1982–1990 m. – Onkologijos mokslinio tyrimo instituto direktorė. Jos pastangomis Onkologijos mokslinio tyrimo institute įkurta Vėžio profilaktikos laboratorija, vėliau pavadinta   Aplinkos kancerogenų laboratorija.

Profesorė L. L. Griciūtė buvo tarptautinio bendradarbiavimo vėžio tyrimų srityje pradininkė Lietuvoje. 1974–1980 m. dirbo Tarptautiniame vėžio tyrimo centro Lione (Prancūzija) Aplinkos kancerogenų skyriaus vedėja, nuo 1988 m. – šio centro Mokslinės tarybos narė.

Profesorės darbai sveikos gyvensenos klausimais pažadino ir sustiprino dėmesį vėžio prevencijai Lietuvoje. Profesorės erudicija buvo įvertinta ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – profesorė dirbo koreguojant 2003 m. „Europos kodeksą prieš vėžį“. Prof. L. L. Griciūtės ilgų metų darbas sveikos gyvensenos klausimais ir jų nuolatinis populiarinimas paskatino vėžio profilaktinių programų atsiradimą Lietuvoje.

Kulinarinis renginio finalas

Dar vienas, visų nekantriai laukiamas prostatos renginio svečias – charizmatiškasis kulinaras, virtuvės šefas Gian Luca Demarco atvirai dėstė, jog vyrai yra patys didžiausi bailiai, ir jiems pasitikrinti sveikatą yra labai sunku. Dar sunkiau – laikytis sveikos gyvensenos, taisyklingai maitintis. „Bet čia daug gali mūsų žmonos. Aš visiškai pasitikiu savąja – ji visada į mano lėkštę prideda daržovių, kad nesimaitinčiau vien tik mėsa,– kalbėjo Gian Luca. – Tačiau neabejoju, jog gera nuotaika, šypsenos gali visada padaryti mūsų gyvenimą laimingesniu. Taip pat linkiu vyrams, kurie jau pasiryžo nukeliauti pas gydytoją, sutikti besišypsantį daktarą.“

Kalbėdamas apie tinkamą maistą šefas pabrėžė saiko laikymosi principą. „Neatsisakykime deserto, kuriame didžiulė kalorijų bomba, jis suteiks jums didelio malonumo. Bet – nepadauginkime,“ – patarė kulinaras.

 

Gian Luca Demarco mielai pasirašė ant savo išleistos kulinarinės knygos: aistringi kulinaro sekėjai – Nacionalinio vėžio instituto vyrai. Ir nereikėtų stebėtis, juk vyrai – garsiausių pasaulio virtuvių šefai.

Kaip ir kasmet, Nacionalinio vėžio instituto Amžinai žydinčiame sode pasodinta nauja įvairių rūšių obuolius vedanti obelaitė. Šalia sodo „senbuvių“, šiemet gana gausiai aplipusių vaisiais.

 

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite mums

Rekvizitai

VŠĮ Viktorijos leidyba

Įmonės kodas : 125011888

redaktorius@onkologopuslapiai.lt